3 nuotr.Medicinos profesorius ir visuomenininkas Eduardas Vaitkus, pastaruoju metu drąsiai kvestionuojantis valdžios reakciją į pandemiją, koronaviruso baubus ir su juo susijusius suvaržymus, į aukščiausiąją valdžią kreipėsi visai ne sveikatos tema. Jam įdomu, kodėl valdantieji tyli dėl slapto CŽV kalėjimo istorijos.
Pamirštos vertybės
„Aš, Eduardas Vaitkus, rašau Jums, nes manau, kad moralė ir padorumas yra šio pasaulio dimensija. Aš rašau Jums, nes manau, kad Lietuva turi būti ir yra teisinė valstybė - čia ir dabar. Rašau Jums, nes savigarba man nėra tuščias žodis", - kreipėsi į politikus profesorius E.Vaitkus.
Jis priminė, kad po Amerikos Kongreso tyrimo paskleista žinia, jog Amerika Lietuvoje 2005-2006 metais turėjo slaptą JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimą įtariamiesiems terorizmu laikyti, Europos žmogaus Teisių Teismas 2018 m. konstatavo, kad taip Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas, o kalėjime kalintam asmeniui Lietuva, po EŽTT sprendimo, turėjo sumokėti 130 tūkst. eurų siekiančią baudą.
Remdamasis tuo, E.Vaitkus prašė atsakyti, ar buvo prašoma JAV išduoti kyšininkavusius ir įtariamuosius kankinusius pareigūnus, ar buvo Lietuvos ir jos žmonių atsiprašyta už tai, jog tiek laiko buvo neigiamas tokio kalėjimo egzistavimo faktas (tai neigė ir kai kurie Lietuvos politikai - aut. past.) ir ar bus Amerikos prašoma kompensuoti Lietuvos sumokėtą apvalią sumą teroristui.
Valdiška pozicija
Kadangi pats profesorius į savo užklausą iš Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės gavo formalų atsakymą, klausimus dar kartą pateikė „Vakaro žinios". Tačiau gautas tas pats atsakymas, jog „Generalinė prokuratūra atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja", todėl „prokuratūra ir atsakys į užduotus klausimus".
Prašymas patikslinti, nuo kada ir kokiu pagrindu Generalinei prokuratūrai buvo suteikta teisė spręsti užsienio reikalų klausimus ir reikalauti iš JAV Vyriausybės atsiprašymo bei kompensacijos už Lietuvos buvusiam slaptojo kalėjimo kaliniui sumokėtą baudą, liko be atsako.
Elena Martinonienė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė, nepaisant to, kad užklausoje buvo ne tik su tyrimu, bet ir su kitomis sritimis susijusių klausimų, situaciją taip pat komentuoti atsisakė: „Ikiteisminis tyrimas dėl galimai Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros slapto sulaikymo centro tebevyksta. Informacija apie šio ikiteisminio tyrimo eigą, siekiant nepakenkti tyrimui, yra neskelbtina."
Baigiant rengti straipsnį, E.Vaitkus sulaukė Seimo kanceliarijos atsakymo, kad užklausa perduota susipažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Taip pat buvo gautas atsakymas iš prezidentūros kanceliarijos, jog su raštu „buvo susipažinta".
Nuvertėjusios vertybės
„Vakaro žinioms" E.Vaitkus patikslino, kad nebaigta tirti neteisėto kalėjimo istorija - tik maža dalelė to, kas Lietuvoje buvo „sukurta" per 30 metų.
„Kai už Lietuvą buvo kovojama XX amžiaus pradžioje, tuomet ji buvo suvokiama kaip idėja. Atkuriant Nepriklausomybę XX a. pabaigoje jau buvo prabiltą apie šalį, kaip apie teritoriją. Ta linkme procesai ir pasuko, nes valdžia per 30 metų neparodė autoriteto ir moralinės krypties. Dėl idėjos nebuvimo šiandien esame niekas, nes tik idėja tautą gali suvienyti, sujungti į kumštį", - svarstė profesorius.
Vertindamas situaciją prieš 30 metų jis sutiko, kad idėjinių asmenų politikoje buvo, tačiau juos kaltino tuo, kad jie nesugebėjo išsilaikyti ir apsaugoti Lietuvos kaip idėjos.
„Todėl nereikia stebėtis, kad po Nepriklausomybės atgavimo šalį paliko daugiau negu milijonas gyventojų. Nuskambės nesmagiai, bet sausio 13-ąją vieni mirė tam, kad kiti vėliau galėtų palikti kraštą. Tai - vienintelis aiškus „pasiekimas".
Globalistiniu požiūriu šalies teritorija be jos gyventojų yra gerai, tik apmaudu, kad būtent mes patys atgavę laisvę padarėme tai, ką sovietiniais laikais garsiai delegavo Michailas Suslovas, pareiškęs „Lietuva bus, bet be lietuvių", - nusivylimo neslėpė E.Vaitkus.
