Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė, dalyvavusi pernykščiame pedagogų streike, teigė, jog šviesioji streiko pusė - mokytojai tapo drąsesni:

„Mes supratome, kad galime pasipriešinti ir būti išgirsti. Turime drąsos ir kai kuriuos dokumentus išviešinti. Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasigyrė, kad atnaujinant mokinių bendrųjų ugdymo programų gaires buvo atsiklausta ir mokytojų, ir dviejų mus jungiančių asociacijų nuomonės. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis dirbo toje darbo grupėje ir išviešino, kad derybos buvo tik imitacija. Dirbta nekokybiškai, nors ministerija pareiškė, kad derybų procesas buvo sklandus“.

Mokytojai pernai piktinosi ir etatiniu apmokėjimu. Gal šiuo metu etatinis apmokėjimas jau vyksta sklandžiai? Pedagogų bendruomenė prie tokio atlyginimų skaičiavimo jau priprato?

„Ne, - atsakė L.Bručkienė, - vis tos pačios didžiosios bėdos, nes nepakeista etatų apskaičiavimo tvarka. Kai kurie darbai imituojami, nes jiems atlikti neskiriamos lėšos. Jei už kažką sumoka, už kažką turi nemokėti, nes lėšų nepakanka. Giriasi, jog švietimui šiemet davė papildomai 14 milijonų eurų. Nėra ko girtis. Tai pinigai, skirti padengti pernykštį finansavimą. Kai davė etatus, bet už juos mokėjo ne 100 proc., bet tik 90 proc.

O ar pasiteisino švietimo įstaigų vadovų rotacija? Kai po 5 metų mokyklos direktorius vėl turi pasitikrinti savo kompetenciją atestacinėje komisijoje. Ir tik tada, jei komisija jį pripažins kompetentingu, galės dar 5 metus vadovauti mokyklai?

„Bus bėdų, - svarstė L.Bručkienė, - daug problemų, nes vadovų atsakomybė didžiulė. Tuoj pritrūksime vadovų, nes bankai net paskolų jiems neduoda, jie po 5 metų gali ir bedarbiais likti. Rotaciją vertinu kaip ministerijos įrankį kontroliuoti mokyklų vadovus. Kompetencijos patikrinimas skirtas mokyklų vadovus užtildyti. Jei per daug kritikuosi švietimo sistemą, ministerija suabejos tavo kompetencija.“

Nori pokyčių mokyklų vadovams

Seimo duomenimis, nuo to laiko, kai 2018 sausio 1-ąją įsigaliojo švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų rotacija, 275 ugdymo įstaigos vis dar neturi pastovių vadovų. Tai yra septyntadalis visų šalies ugdymo įstaigų vis dar veikia be nuolatinio direktoriaus. Senuosius išrotavo, išgrūdo, o į jų vietą neranda kompetentingų pedagogų vadybininkų?

Gal ne veltui Seime jau įregistruota Švietimo įstatymo pataisa, kuri apsunkintų pernelyg drastišką ugdymo įstaigų vadovų rotavimą. Pataisa siekiama, jog po 5 darbo metų ugdymo įstaigos vadovo kadencija būtų savaime pratęsta dar 5 metams. Taip užtikrinant ne tik socialines vadovo garantijas, bet ir švietimo kokybės tęstinumą.

Rotuojamam asmeniui nereikėtų vėl tikrinti savo kompetencijos atestacinėje komisijoje, jei ugdymo įstaigos darbo rezultatai būtų pripažinti labai gerais ar gerais. Bet jei direktorius ir po dviejų kadencijų pageidautų vadovauti mokyklai, jau turėtų savo gebėjimus pasitikrinti.


Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus NAVICKO komentaras:

Krizė švietimo sistemoje tęsiasi. Reikalingi labai stiprūs pokyčiai. Sakote, viešasis sektorius Lietuvoje per didelis? Verslui sunku jį išlaikyti? Verslininkai bando rasti tokių atvejų kaip Alytaus rajone, kai mokslo metų pradžioje į mokyklą susirinko mokytojai, bet nebuvo nė vieno mokinio. Manau, ta mokykla iškart ir uždaryta.

Verslininkai pamiršta, kad per 15 pastarųjų metų iš viso buvo uždaryta 1000 mokyklų. Pusė Lietuvoje veikusių. O švietime, uždarius šias mokyklas, lėšų nepadvigubėjo. Kur tie pinigai dingo?

Valstybinės mokyklos gal net sąmoningai žlugdomos, kad būtų kuo daugiau privačių mokyklų. Mokytojai džiaugiasi, kad šalies prezidentas juos su profesine diena pasveikino, bet šalies švietimo sistema nuo žodžių nepagerėja.