1 nuotr.Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad, pingant kai kurioms kuro rūšims, Lietuvai būtina peržiūrėti savo energetikos strategiją. Tačiau specialistai su tuo kategoriškai nesutinka. Jų nuomone, strategija turi būti ilgalaikė: jei jau apsisprendėme ką nors statyti, tai darbą reikia baigti iki pabaigos, nes kitaip tai būtų tik tuščias pinigų švaistymas.
„To reikia nepražiopsoti, reikia investuoti ten, kur būtina daryti, todėl energetikos strategiją Lietuvoje būtina dar kartą peržiūrėti atsižvelgiant į trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas. Tiek kainų kritimai energetikoje, tiek alternatyvų atsiradimas energetikoje - tai yra didžiuliai pasikeitimai geopolitikoje ir Lietuva turi rasti savo vietą, pasinaudoti besiklostančia situacija, kad mums būtų galima užsitikrinti kuo pigesnį kurą, kuo saugesnį kuro tiekimą“, - tvirtino D.Grybauskaitė.
Ekspertai su tokiu požiūriu kategoriškai nesutinka.
„Krito naftos, dujų kainos. Girdėjau prezidentės pasisakymą. Bet energetika yra tokia sritis, kur strategijos keisti negali pagal naftos kainų svyravimą, vis tiek tu turi turėti ilgalaikę viziją, kaip ir visos šalys, kur tos vizijos siekia ir 2050 metus. Ir to tikslo reikia kryptingai siekti. Nesvarbu, kokia šiuo metu dujų ar naftos kaina, kada pamažėjo, kada - padidėjo“, - įsitikinęs Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.
Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo katedros docentas Valdas Lukoševičius irgi panašiai mano.
„Lietuva jau pasirinko kelią, gal ir ne patį geriausią, tačiau tuo keliu ir reikia eiti. Mes pasirinkome įvairaus kuro, įvairių šaltinių, nuosavos gamybos, jungčių su europinėmis rinkomis kelią. Tokį modelį ir reikia išlaikyti. Kai visus energetinius projektus baigsime, reikės pasižiūrėti, koks kuras rinkoje tam tikru metu pigiausias, ir jį naudoti. Dabar projektų negalima nutraukti, nes dauguma yra pradėti ir pinigai išleisti. Tačiau mes, kaip maža valstybė, be reikalo pradėjome energetiką plėtoti įvairiomis kryptimis. Kaip mažai valstybei tai didelė prabanga. Milžiniškus pinigus investuojame į elektros linijas su Lenkija ir Švedija, plėtojame biokuro naudojimą, kalbame apie atominę elektrinę. Jei viskas bus įgyvendinta, kam tada reikėjo dujų terminalo? Juk tada dujų reikšmė visai sumažės. O mes neturime aiškios vizijos, yra daugybė blaškymosi, vykdome kelis milžiniškus projektus vienu metu, kurie labai brangiai kainuos ir galų gale atsiguls ant vartotojų pečių. Bet dar labiau blaškytis ir vėl keisti energetikos strategiją būtų per brangus malonumas. Net ir turtingos valstybės negali sau leisti nebaigti jau pradėtų brangiai kainuojančių projektų“, - tvirtino V.Lukoševičius.
Docento teigimu, negalima ilgalaikių planų kaitalioti vien dėl to, kad atpigo ar pabrango dujos ar nafta.
„Mėtytis iš vienos pusės į kitą beprasmiška. Juk nėra jokios garantijos, kad po 10 metų kainos išliks tokios pačios. Jos gali imti keistis per daug trumpesnį laikotarpį. Juk tą lemia ne tik ekonominiai, geopolitiniai faktoriai, bet ir tokie dalykai, kaip politiniai sprendimai ar klimato kaita. Štai būtent dėl klimato kaitos reikalaujama mažinti iškastinio kuro vartojimą. Europos Komisija ES nares jau įpareigojo, kad jų energetikoje atsinaujinantys ištekliai iki 2030 metų sudarytų 27 proc. Jei būtų labai pigi nafta ar kitas iškastinis kuras, Europos Komisijos planai būtų pasmerkti žlugti. Todėl visai tikėtina, kad tokio kuro kaina bus dirbtinai didinama, pavyzdžiui, padidinus jam akcizus“, - sakė V.Lukoševičius.
