Bibliotekininkės varomos į egzaminus

Vilniaus miesto centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė „Vakaro žinioms“ sakė, jog apie tai, kad darbuotojoms reikia laikyti egzaminą, sužinojo po Kalbos inspekcijos planinio patikrinimo. Toks bibliotekoje vyko pirmą kartą.

„8 darbuotojai gavo nurodymą išlaikyti antros kategorijos lietuvių kalbos egzaminą, nes jie yra baigę nelietuviškas mokyklas. Šie žmonės puikiai kalba, rašo, skaito lietuviškai. Jeigu nemokėtų lietuviškai, jie negalėtų dirbti. Staiga jiems reikia į egzaminą. Dar pradėjo gąsdinti, kad neišlaikius gresia baudos, neteks darbo. Neva reikės perkelti į žemesnes pareigas - pavyzdžiui, kroviko. Tai - absurdas. Mes administracijoje pasitarėme ir greičiausiai neįteiksime darbuotojams tų surašytų nurodymų“, - sakė direktorė. Darbuotojams egzaminą nurodyta išlaikyti per 5 mėnesius.

R.Gražienė sako pasiruošusi sumokėti baudą, jeigu tik to prireiks: „Aš nesutinku ir prisiimu visą atsakomybę. Kodėl turiu žeminti puikiai dirbantį žmogų ir varyti jį laikyti egzamino? Kaip jaustis tiems žmonėms? Iš jų keturi yra pensinio amžiaus. Tai Lietuvoje gimę Lietuvos piliečiai, kurie moka mokesčius, balsuoja. Negirdėjau, kad daugiau bibliotekų būtų kažko panašaus sulaukę. Kodėl nuo mūsų reikėjo pradėti, o ne nuo kokių Šalčininkų? Ir būtent nuo bibliotekininkų.

Kitose įstaigose dirba daug kitataučių, kurie gal ir nemoka lietuviškai. Bet, matyt, juos bijoma pajudinti. Manoma, kad bibliotekininkai - asilai. Juos galima skriausti, galima nemokėti gerų atlyginimų, jie neapsigins.

Mes savo darbuotojus ginsime. Akivaizdu, kad reikia kažką keisti.“

„Vakaro žinių“ kalbintas Kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka tikina, kad minėtas reikalavimas numatytas Valstybinės kalbos įstatyme. Jis skamba taip: „Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba.“

Inspekcijos viršininkas sako, kad ši nuostata galioja daugiau kaip 20 metų. Už jos įgyvendinimą ir patikrinimus inspekcijoje atsakingas vienas žmogus. „Per metus patikrinama apie 60 įmonių. Maždaug apie 60 žmonių neatitinka minėto reikalavimo ir laiko egzaminą. Savivaldybės organizuoja egzamino laikymą. Iki šiol nebuvo jokių problemų dėl šio nurodymo.

Nežinau, ar yra buvę, kad kas neišlaikytų to egzamino. Jei neišlaikytų, darbdavys turėtų perkelti į žemesnes pareigas, nes dabartinėms šio žmogaus kvalifikacija yra netinkama“, - sako A.Valotka.

Viršininkas tikina, kad tokia nuostata galioja tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Tad inspekcija tikrina ne tik valstybines institucijas, bet ir privačias įmones. „Valstybinė kalba galioja visoje Lietuvoje. Parduotuvėje kasininkė negali kalbėti su jumis totoriškai ar tadžikiškai, ji turi bendrauti lietuviškai. Pavyzdžiui, buvome gavę skundą, kad lietuviškai nebendraujama su žmogumi vienoje gelžbetonio gamybos įmonėje. Patikrinome. Taip pat ir taksi vairuotojus tikriname. Bet dėl jų gauname mažai skundų, nes jie yra įmonių darbuotojai. Dažniausiai skundžiamasi dėl pavežėjų, o jiems įstatymo nuostata negalioja, nes jie dirba pagal individualią veiklą. Tai yra įstatymo spraga“, - sako viršininkas.

Jis ir pats sutinka, kad seniai rašytą įstatymą laikas taisyti. Todėl, kilus viešoms diskusijoms dėl egzaminų laikymo reikalavimo, inspekcija kol kas nereikalaus bibliotekininkų laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

„Akivaizdu, kad įstatymas tiek atsilikęs nuo realaus gyvenimo, kad kyla štai tokie skandalai. Niekam tai nėra malonu. Nauja įstatymo versija buvo pateikta Seimui dar 2006 m. bet 14 metų ji nepriimama. Kadangi egzaminų laikymo tvarką numato Vyriausybės nutarimas, mes inicijuosime šio nutarimo pakeitimą. Kol kas stabdysime (situaciją dėl Vilniaus miesto centrinės bibliotekos) ir tikėsimės greito Vyriausybės nutarimo pakeitimo“, - „Vakaro žinias“ patikino A.Valotka.