Bankų padorumas ir prestižas

Bankų deklaracijos - mes dirbame klientui, mums svarbiausias banko vardas ir prestižas - tinka tik tuo atveju, kai norima pritraukti klientą ar investuotoją į pačių bankų sukurtus investicinius portfelius.

Iki 2006 m. pasitikėjau bankų padorumu ir profesionalumu. Todėl suviliotas “DnB NORD” banko sukurtais produktais, ilgai tampomas už skverno ir įtikinėjamas, kad, bankui skolinant visą reikalingą sumą, aš rizikuočiau tik palūkanomis, o rizika išvis mažai tikėtina, minėtam bankui pasiūlius, pasirašiau kelių lapų sutartis. Pasirašiau ir užmiršau.

2008 m. pastebėjęs, jog kai kurių produktų vertės smunka, kreipiausi į banką, kad obligacijos būtų parduotos. Deja, Klaipėdos skyriaus vadovė Regina Šideikienė atsakė, kad priverstinio pardavimo negali būti. Nors dabar sužinojau, kad Vilniuje kai kas privertė banką parduoti nuostolingas obligacijas.

2009 m. pradėjęs gilintis į savo “investicijas”, pastebėjau, kad įtartinai vienodai krinta absoliučiai skirtingų produktų vertės. Pvz., visiškai skirtingų produktų: su pasaulio indeksais susietų obligacijų; su aktyviai valdomo pasaulio akcijomis susietų obligacijų; su žaliavų kainomis susietų obligacijų, nuostolis per aštuonis 2009-2010 m. mėnesius smuko absoliučiai vienodai nuo 1,04 proc. kiekvieno produkto iki 12,4 proc. įvairiais mėnesiais.

Man, kaip verslininkui, tai kėlė įtarimą. Paskui nuostolis taip pat vienodai pradėjo mažėti ir, o stebukle, termino pabaigoje trys produktai turėjo nulinį nuostolį, o vienas net šiek tiek pelningas. Bet tai, aišku, nepadengia kredito palūkanų.

Likau skolingas bankui už jų pačių sukurtus, jų pačių valdomus ir jų pačių skaičiuojamus produktus pagal labai sudėtingas ir ne specialistui nesuprantamas formules.

Bankas ramiausiai pasiūlo sudaryti ilgalaikę paskolos sutartį ir palūkanas suteikia tikrai nepalankias klientui. Supratau, kad šiuo metu nieko negaliu padaryti, nes prarasiu įkeistą turtą, kurį, beje, pats bankas įvertino labai brangiai ir dar suteikė kreditą, dukart didesnį negu įvertintas turtas. Tiesa, papildomai priversdamas įkeisti ir įsigytas obligacijas.

Tokie veiksmai privertė pasigilinti į bankininkystę Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei padaryti štai tokias išvadas.

Lietuvoje dažnai pateikiama nuoroda į ES standartus. Ypač jei žmonės pareiškia, kad jaučiasi nuskriausti. Ar tikrai tie standartai nukreipti prieš eilinius piliečius?

Tikiu, kad bankai sugeba įvertinti visus rizikos faktorius ir apskaičiuoti, ar gaus planuojamas pajamas ir ar sugrįš paskolintos lėšos.

Kitaip yra su piliečiais, neturinčiais specialių žinių apie investavimo skaičiuokles. Dėl piliečių, neturinčių tokių specialių žinių, visoje ES įdiegta direktyva su bendrais standartais, taikomais visoje ES, leidžiančiais sukurti bendrą standartą investavimo paslaugoms teikti. Ši direktyva gimė “dėl augančios investuotojų atsakomybės nuo asmeninių rekomendacijų”, t.y. piliečiams reikalingas patarėjas ar konsultantas, kur galima su savais LAISVAIS pinigais uždirbti. Vienas iš šios direktyvos uždavinių yra investuotojų apsauga.

Lietuvoje pagal šią direktyvą priimtas Finansinių priemonių rinkų įstatymas ir sukurtos atitinkamos MiFID taisyklės (angl. Markets in Financial Instruments Directive). Įstatymas taikomas “kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas”.

Vadovaujantis direktyva ir iš jos gimusiomis taisyklėmis, investuotojai griežtai skirstomi į profesionalius (“tinkama sandorio šalis”) ir neprofesionalius (arba “netinkama sandorio šalis”). Konsultantas, teikdamas patarimą dėl investavimo arba valdydamas portfelį, gauna visą būtiną informaciją apie esamo ar būsimo kliento žinias ir patirtį.

Dažnam teko banke pildyti sudėtingesnes ar paprastesnes anketas. Anketavimo užduotis labai paprasta, aiški ir konkreti - bankas įvertina, ar klientui yra tinkama investicinė paslauga. Taigi viskas tikrai apgalvota, įvertinta ir taikoma kasdienėje praktikoje.

Pvz., Švedijoje, Vokietijoje klientas, įvertintas kaip neturintis patirties, nenorintis matyti lėšų nuvertėjimo, niekada neįsigis tokių vertybinių popierių ar portfelio, kuris gali laikotarpio pabaigoje virsti nuostoliu. Tokiam klientui paprasčiausiai nebus parduotas rizikingas produktas. Be jokios abejonės, pilietis gali įsigyti tų produktų, pvz., pirkdamas internetu, sudarydamas tiesioginius sandorius. IR PRISIIMDAMAS VISĄ ATSAKOMYBĘ SAU.

O kaipgi Lietuvoje? Įdomiausias pasirodė “DnB NORD” banko siūlymas: neturite lėšų investuoti? Mes jums paskolinsime! Klientas (taigi ir aš) buvo įtikinamas, jog investuodamas uždirbs tiek pelno, kad užteks ir jam, ir banko palūkanoms padengti. Paprastai tariant, bankas įsiūlė klientams lėšas (nors tie nė neplanavo imti paskolos) turėdamas tikslą kartu uždirbti - bankas pasiims dalį pelno palūkanoms, kas liks - teks klientui.

Lyg ir geras biznis. Tačiau pasverkime, ar lygiaverčiai tokio biznelio partneriai? Bet kuris investavimo mokslų vadovėlis moko, kad neprofesionalus investuotojas gali investuoti tik savo LAISVAS lėšas. Ar galima pasiimti paskolą ir investuoti į rizikingus portfelius?

Vadovėliai su visomis savo skaičiuoklėmis, paprastomis ir sudėtingomis formulėmis, uždaviniais, įrodo, kad SVARBIAUSIA - investicijų ir įplaukų struktūrizavimas. Sukurti netgi kompiuteriniai modeliai, kaip apskaičiuoti ir išvengti nuostolių. Negi bankui nesvarbu, ar pajamų iš investicijų pakaks kredito įmokoms, ar pakankami srautai?

Investavimo pagrindinės formulės, skaičiuoklės rodo, kad skolintą kapitalą investuoti gali tik profesionalai, nes bet kuriuo metu keičiantis kuriai nors vertei, pvz., pelno normai, infliacijos rodikliui, VP vertei, portfelio vertė gali nebeatitikti įsipareigojimų vertės.

Lietuvoje, kaip reikalauja ES direktyvos ir šalies įstatymai, sukurtas griežtas kontrolės mechanizmas - tai priežiūros institucija Vertybinių popierių komisija (VPK). Komisija atlieka savo pareigas, vadovaudamasi “teisingumo, nešališkumo, atsakomybės, principais”, turi Rizikos valdymo priežiūros ir Investicinių paslaugų priežiūros skyrius.

Įdomu, kaipgi nutiko, kad investicines paslaugas teikiančių įmonių baubas VPK neišgirdo per radiją bei kitaip viešai reklamuojamo “DnB NORD” banko produkto: pasiimkite paskolą ir investuokite!

Faktas tai, kad bankas pasinaudojo štai kuo - bendra rekomendacija įvesti palūkanų normų pataisą ir tam tikrą rizikos premiją. Suversdamas visą palūkanų naštą klientui, kuriam įpiršo paskolą, skirtą rizikingoms investicijoms. O kur tuo metu buvo VPK? Kaip įgyvendinama ES direktyva su atitinkamai priimtais įstatymais ir patvirtintomis taisyklėmis Lietuvoje?

Bankai apsidraudė, sukurdami anketas, į kurias įtraukė punktą “mane perspėjo, supratau, bet vis tiek noriu rizikuoti”. O problemą - kas bus, jei neuždirbsiu iš investicijų tiek, kad padengčiau mokėjimus, bankai išsprendė paprastai - numatė, jog viską užkraus klientui. O kaip ta jų deklaruojama nuostata “sustiprinti klientų interesų apsaugą”?

Tokie “DnB NORD” banko veiksmai sužlugdė pasitikėjimą visais skandinaviškais bankais. Man tapo aišku, kad Skandinavijoje ar kitoje išsivysčiusioje šalyje bankas taip negalėtų elgtis. Bet čia Lietuva, čia kliento Lietuvos piliečio niekas negina, nors turėtų ir Lietuvos bankas, ir Vertybinių popierių komisija. Ką gi, mėginsime gintis patys.

Gaila, kad Lietuvoje nėra teismų praktikos sprendžiant teisinius ginčus tarp bankų ir klientų, nėra ir profesionalių advokatų. Bet jų paieška prasidėjo. Labai malonu, kad pasijutau ne vienišas. Ir artimiausiu metu, tikiuosi, pasipils daugiau ieškinių, susijusių su tokia “DnB NORD” banko savivale ir neprofesionalių klientų viliojimu į abejotinus sandorius. Apie tokią banko veiklą, “garbę” ir “prestižą”, manau, turėtų išgirsti ir tarptautinės finansinės institucijos.

Nuo redakcijos. Įdomu, ką apie tokį klientų banko darbo įvertinimą galvoja “DnB NORD” banko vadovai? Ar bankas Lietuvoje “rūpinasi” klientų interesų apsauga taip pat kaip Skandinavijoje?