Baltarusijos premjeras: užsitęsus konfliktui, likviduoti jo pasekmes bus sunkiau

- Praėjusių metų gegužę džiaugėtės, kad, nepaisant įvairių veiksnių, auga Baltarusijos socialiniai-ekonominiai pasiekimai. Kokius prognozuojate 2022 metus?

- Prabėgę metai, nepaisant visų sunkumų, ekonomikai buvo sėkmingi. Baltarusijos BVP išaugo 2,3 proc. Kita vertus, 2019-aisiais, pirmaisiais pandemijos metais, mūsų ekonomikos nuosmukis buvo mažesnis negu daugelio kitų (šalių - aut. past.). Didžiausią įtaką turėjo ta aplinkybė, kad 2019-aisiais nieko neuždarinėjome ir nestabdėme pramonės. Minėta frazė gal jau kiek nusibodusi, tačiau būtent todėl pavyko eksportą padidinti iki 150 proc. ir, dirbant pramonei bei veikiant paslaugų sektoriui, gauti rekordinį prekybinį saldo. Praėjusius metus baigėme gerai. Įveikėme tas tendencijas, kurios buvo stebimos po 2020 metų rinkimų. Tuomet buvo jaučiama turbulencija valiutų, depozito rinkose. Dabar depozitų nutekėjimas sustojo ir netgi pastebima atvirkštinė tendencija - žmonės vėl pradeda patikėti pinigus bankams.

Kalbant apie šiuos metus, planuojame augimą, nors tai ir nebus lengva. Šaliai taikomos sankcijos, tęsiasi pandemija, auga infliacija. Beje, pastaroji daro poveikį ir Lietuvos ekonomikai. Baltarusija toliau yra spaudžiama, pasaulyje pabrango logistikos paslaugos ir žaliavos. Situacija sudėtinga, tačiau mes turime planą toliau didinti eksporto apimtis. Sausį baigėme neblogai - išaugo BVP, toliau auga eksportas. Darome viską, kad pateisintume savo prognozes.

- Lietuva uždraudė kalio trąšų eksportą per savo teritoriją. Galite patikslinti, kokiais maršrutais jos dabar bus vežamos?

- Pradėti reikėtų nuo to, kad praėjusiais metais Baltarusijos ir Lietuvos prekybos apimtys augo ir siekė apie 1,5 mlrd. JAV dolerių. Lietuva - šeštas pagal svarbą Baltarusijos eksporto partneris. Jeigu ne, mūsų nuomone, neapgalvoti Lietuvos valdžios veiksmai, sėkmingas bendradarbiavimas tęstųsi ir prekybos apimtys augtų. Deja, šiandien uždraustas ne tik kalio tranzitas, bet ir vadovaujantis politiniais motyvais iš įvairių konkursų šalinamos baltarusiškos įmonės. Jų paslaugų atsisakoma net tuomet, kai konkursai jau pasibaigę ir įmonės pripažintos nugalėtojomis. Kalbu apie elektros kabelių ar geležinkelio pabėgių Lietuvos geležinkeliams tiekimą. Teigiama, kad tokie sprendimai priimami rūpinantis Lietuvos nacionaliniu saugumu, tačiau nesuprantu, kokį pavojų jūsų šalies saugumui gali kelti baltarusiški pabėgiai ar elektros kabeliai. Abiem pusėms naudingos prekybos apimtys galėjo augti, tačiau tokie veiksmai tam užkerta kelią.

Kalio trąšos - atskira tema, apie kurią būtų galima ilgai ir daug kalbėti. Tokį Lietuvos sprendimą vertiname ir kaip tarptautinių teisės normų, ir kaip dvišalių susitarimų pažeidimą. Neįžvelgiame čia ir ekonominės logikos. Visgi jis yra priimtas. Tik mes, skirtingai nuo Lietuvos valdžios, į jūsų vidaus reikalus nesikišame, o rūpinamės savo interesų apsauga ir rizikų analize. Kalio trąšos kaip važiavo, taip ir toliau važiuos. Jūromis jos eksportuojamos per Ukrainą ir Rusiją, geležinkeliais - Kinijos kryptimi.

Į Lenkiją ar Latviją tiekimas niekada nebuvo didelis. Be to, vertinant šiandienę situaciją ir minėtų šalių politiką mūsų atžvilgiu, jų, galvojant apie ilgalaikį bendradarbiavimą, taip pat negalima vadinti patikimais partneriais. Kai kalbama apie didelius pinigus, tiek valstybė, tiek privatūs verslininkai nesiims dirbti su nepatikimais partneriais, todėl einame ten, kur turime garantijas.

Per Lietuvą, per Klaipėdos uostą, kol kas vyksta kitų baltarusiškų prekių eksportas. Visgi, jeigu situacija nepradės gerėti, mes nutrauksime jų tranzitą. Ir ką tuomet kraus Klaipėdos uostas? Prieš kelias dienas man buvo pateikta Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų sudaryta krovos Baltijos valstybių uostuose dinamika 2015-2020 metais. Joje buvo Klaipėda, Ventspilis, Ryga, Talinas ir Ust-Luga. Per pastarąjį penkmetį krova smarkiai augo tik Klaipėdoje. Visur kitur jos apimtys mažėjo. Latvijos uostose - beveik dvigubai. Klaipėda suklestėjo dėl baltarusiškų krovinių. Jeigu jų neliks, Klaipėdos laukia toks pat nuosmukis, kaip Rygos ar Ventspilio. Abejoju, ar tai tenkins Lietuvos valdžią, bet kadangi sprendimas priimtas, mes judame kita kryptimi.

- Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, į mūsų šalį persikėlė 40 baltarusiškų įmonių. Koks likimas laukia Baltarusijoje veikiančių lietuviško kapitalo įmonių? Ar tie verslai, kurie dabar paliko jūsų šalį, vėliau galės grįžti?

- Kalbant apie lietuviškas įmones, pas jus greičiausiai bus paskelbta, kad jos nacionalizuotos, išbuožintos, o darbuotojai - ištremti. Juokauju. Dėl baltarusiškų - neturiu tikslios informacijos apie tai, kiek jų iš tikro persikėlė į Lietuvą, o skaičiais šiais laikais ne visada galima tikėti.

Pamenu, kad po 2020 metų rinkimų Lietuvos valdžia ragino baltarusišką verslą keltis pas jus. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama informacinių technologijų sektoriaus atstovams. Jiems buvo žadama padėti įsikurti, tad gali būti kažkas ir išvyko. Esame laisva šalis, tad žmonės gali dirbti, kur tik nori - Amerikoje, Lietuvoje, Rusijoje.

Kita vertus, jei kažkas iš programuotojų Lietuvos kvietimu ir pasinaudojo, 2021-aisiais Baltarusijos IT sektorius pasipildė 100-tu naujų, Aukštųjų technologijų parke užsiregistravusių, įmonių. IT paslaugų eksportas iš Baltarusijos išaugo trečdaliu. Vyksta normalus judėjimas - kažkas atvyksta, kažkas išvyksta.

Grįžtant prie lietuviško verslo Baltarusijoje, galiu patikinti, kad jis čia jaučiasi gerai. Šalyje yra registruota 6500 užsienio kapitalo įmonių, iš jų 545 - lietuviškos (8,4 proc.). Pastaruosius 10 metų šis skaičius išlieka stabilus. Kalbant apie Lietuvos investicijas į Baltarusiją, per 11 praėjusių metų mėnesių jos siekė 195 mln. JAV dolerių (palyginimui - Baltarusijos investicijos į Lietuvą - 61 mln. JAV dolerių). Panaši dinamika stebima nuo 2011 metų, o praėjusiais metais Lietuvos investicijos netgi pastebimai išaugo. Ir tuo nereikia stebėtis, nes, kaip minėjau, jūsų šalis yra šeštas pagal svarbą ekonominis Baltarusijos partneris.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad per pastaruosius 700 metų vienoje valstybėje baltarusiai ir lietuviai negyveno tik kokius 40 metų. Visą likusį laiką gyvenome „po vienu stogu", todėl užsimezgė stiprūs ne tik kultūriniai, bet ir ekonominiai bei socialiniai ryšiai. Ypač aktyviai baltarusiai su lietuviais bendradarbiavo ir XX a. pabaigoje, po Tarybų Sąjungos griūties. Tad galiu patikinti, kad Baltarusijos valdžia lietuviško verslo atžvilgiu jokių represijų nesiima.

Visgi privalau pasakyti, kad, jeigu ir toliau mus spaus bei nesiliaus karinga Lietuvos valdžios retorika, būsime priversti panaudoti turimus poveikio Lietuvos ekonomikai svertus. Iš Baltarusijos į Lietuvą už šimtus milijonų eksportuojama medienos. Lietuvos įmonės gauna apdorotą medieną, iš kurios pagaminta produkcija vėliau keliauja į ES. Neturėdami kitos išeities, uždarysime šį tiekimo kanalą. Iš kur tuomet Lietuva gaus medieną? Ir ką veiks jos medžio apdirbimo įmonės? Savo medieną nesunkiai realizuosime kitose rinkose, nes paklausa - didžiulė. Iš Lietuvos didelėmis apimtimis importuojamos atsarginės dalys ir dėvėti drabužiai, tačiau šį importą nesunku uždrausti. Kur tuomet keliaus minėtos prekės? Tiesa, visiškai nenorime imtis tokių veiksmų, o taip elgsimės tik tuomet, jeigu nebeliks kitos išeities. Baltarusija suinteresuota išlaikyti su Lietuva draugiškus, pragmatiškus santykius, bet jei eskalavimas nesibaigs, privalėsime to imtis.

Reikėtų nepamiršti ir to, kad jau šiandien situacija pasienyje nėra pati geriausia. Vasario 18 d. patekti į Lietuvą negalėjo tūkstančiai vilkikų. Judėjimas vyksta, tačiau tai nėra gerai, kai vairuotojams eilėse tenka laukti apie savaitę. Objektyviai sakau, kad esama situacija susiklostė dėl lėtai dirbančių lietuvių pasienio tarnybos darbuotojų kaltės. Tai įrodo ta aplinkybė, jog mūsų pusėje stovi 2600 vilkikų, jūsų pusėje, pro kur įvažiuojama į Baltarusiją, tik 300. Mes galėtume pagreitinti įforminimą, tačiau jūsų pusėje vilkikams nėra kur važiuoti. Liūdniausia, kad anksčiau pasienio tarnybos bendradarbiavo ir tokius klausimus išspręsdavo kitais būdais. Dabar bendravimo faktiškai neliko. Nenori politikai bendrauti, nereikia, tačiau kodėl negali bendradarbiauti verslai ar pasienio tarnybos?

- Lietuvoje dujos ir elektra žymiai pabrango, kyla maisto produktų kainos, o pas jus, nepaisant sankcijų ir sudėtingos situacijos, - ne. Kodėl?

- Baltarusijoje tokie brangimai neįmanomi, nes turime rinkos ekonomiką su planinės ekonomikos elementais. Tiesa, valdžia į patį kainų reguliavimą kišasi tik tuomet, kai pastebimos akivaizdžios „kliurkos" ar būtini tiksliniai sprendimai riboti kainų augimą augant infliacijai. Labai atsargiai naudojame šiuos instrumentus. Verslai patys orientuojasi į gyventojų perkamąją galią, kainas šalies viduje nustato rinka. Mūsų maisto pramonės įmonės daug uždirba eksportuodamos, todėl nesistengia „išspausti visų syvų" iš vidaus vartotojų. Mažesnės ir įmonių sąnaudos, nes šalies viduje kažkiek reguliuojamos žaliavų kainos.

Taip pat taikomi rentabilumo ribojimai. Neeksproprijuojame įmonių, tačiau aiškiai nurodome, kad realizuojant valstybinius užsakymus pelnas negali viršyti 15 proc.

Panašiai yra ir komunaliniame sektoriuje. Baltarusijoje prezidento įsaku jau seniai galioja tvarka, kad komunalinės paslaugos žmonėms gali brangti ne daugiau kaip 5 JAV doleriais per metus. Tarybiniais metais beveik viskas buvo nemokama. Mokėjome, bet simboliškai. Pereidami prie rinkos ekonomikos nusprendėme, kad bus teisinga, jeigu visuomenė apmokės visas valstybės jai teikiamas paslaugas. Bet daryti tą reikia taip, kad žmonėms tai netaptų nepakeliama našta. Procesas turi vykti palaipsniui. Be to, svarbu įvertinti, ar keliant paslaugų kainas, tuo pat metu auga žmonių pajamos. Todėl nusprendus, jog žmonės už paslaugas privalės sumokėti, buvo priimtas sprendimas kainas didinti palengva, taip visuomenę nuteikiant, kad mokėti teks. 5 JAV doleriai buvo pasirinkti todėl, kad tada tai buvo kiek daugiau negu metinė infliacija. Praėjusiais metais infliacija augo visur, bet nustatant tvarką ji siekė 3-4 proc. Vyriausybė, kasmet nustatanti komunalinių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiuo potvarkiu.

Šiuo metu gyventojai už visas komunalines paslaugas, išskyrus šildymą, jau moka 100 proc. kainą, bet valstybė ir toliau kompensuoja maždaug 80 proc. šildymo išlaidų. Tipiško dviejų kambarių buto, kuriame gyvena 2-3 žmonės, išlaikymas šaltuoju laikotarpiu kainuoja apie 50 JAV dolerių, šiltuoju - apie 40. Dirbančiam žmogui tai įkandama suma.

Kalbant apie jūsų situaciją, galima tik paklausti - kas atsisakė pirkti pigesnę baltarusišką elektrą? Ta pati Ukraina, kuri irgi daug kalbėjo, elektros energiją perka. Norite, pirkite, nenorite - ne, bet mes ekonomikos nepolitizuojame.

Dėl dujų - turime ne tik ilgalaikę sutartį su „Gazpromu", bet ir esame sąjunginė valstybė, tad mums taikomas individualus tarifas. Rusija mūsų nesubsidijuoja. Dujų kainos rusams yra naudingos: jos didesnės negu šalies viduje, tačiau žymiai mažesnės negu Europoje. Sutartyse numatyta, kad dujų gauname tiek, kiek jų reikia patiems, todėl perparduoti jų negalime. Bet ir dabartinį dujų kiekį planuojame mažinti, nes kovą pradės veikti antrasis Baltarusijos AE blokas. Vasarą jis turėtų pasiekti pramonines apimtis, kas leis 40 proc. sumažinti dujų importą, keičiant jas elektros energija.

Prie šio klausimo būtina sustoti, nes Baltarusijos AE problematika Lietuvoje įgavo mums nepriimtiną traktuotę. Kažkodėl mūsų AE vertinama kaip pavojus nacionaliniam Lietuvos saugumui. Esame sulaukę pačių įvairiausių kaltinimų. Lietuvos politikai po ES laksto šaukdami apie elektrinės keliamą pavojų, nors mes bendradarbiaujame su atominę energetiką prižiūrinčiomis bei šią sritį kontroliuojančiomis institucijomis ir turime visą reikiamą dokumentaciją.

Kai Lietuvoje dar tik prasidėjo vajus dėl Baltarusijos AE, jūsų politikai puikiai suprato, kad mes šio projekto neatsisakysime. Iš pat pradžių buvo aišku, kad skambūs lozungai jokio poveikio statybai neturės, tad kyla klausimas - kam tas buvo daroma? Belieka manyti, kad eilinį kartą siekiant pateikti Baltarusiją kaip menamą priešą. Nepaisant to, galiu patikinti, kad jeigu Lietuva pateiks prašymą leisti jos delegacijai aplankyti atominę elektrinę, į jį bus sureaguota. Asmeniškai aš nematau jokios problemos, kad Lietuvos atstovai apžiūrėtų elektrinę. Juolab kad jūsų šalies atstovai panašiose misijose yra dalyvavę.

- Į elektrinę, tikėtina, įsileisite, o kaip su turizmu ir iki pandemijos galiojusia bevize pasienio teritorijų lankymo tvarka? Ar galima tikėtis, kad pandemijai pasibaigus, mūsų šalių piliečiai vėl galės laisvai keliauti?

- Fiziniams asmenims judėjimas ribojamas dėl koronaviruso. Tiek Europoje, tiek pas mus draudimų mažėja, bet šis procesas vyksta palengva. Mes, kol kas, bijome atšaukti juos visus, bet akivaizdu, kad vieną dieną ribojimai bus panaikinti ir kirsti sienas taps paprasčiau. Atkurti bevizę tvarką pasienio teritorijose nėra sunku ir, manau, greitu laiku tai gali būti padaryta. Tik reikia suprasti, kad tokia tvarka buvo nustatyta tuomet, kai santykiai tarp Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos buvo geri, o mūsų niekas nevadino „nedraugiška valstybe". Šiandien situaciją teks vertinti rimčiau, todėl negaliu garantuoti, kad, atšaukus „kovidinius" ribojimus, savaime įsigalios ir bevizis režimas. Viską lems šalių tarpusavio santykiai, bet kai jie normalizuosis, prie šių klausimų tikrai sugrįšime.

- Taigi, galime tikėtis, kad pasikeitus situacijai normalizuosis tiek socialiniai, tiek ekonominiai santykiai?

- Baltarusijos vyriausybės vardu galiu patikinti, kad esame pasirengę santykių normalizavimui. Konkrečiu atveju viskas priklauso nuo Lietuvos, kuri turėtų pakeisti savo retoriką ir nustoti kėsintis į mūsų šalies saugumą ir suverenitetą. Bet veikti reikia greitai. Nesu įsigilinęs į dabartinę Lietuvos politinę „virtuvę", bet esu įsitikinęs, kad jūsų politikai nėra pajėgūs galutinai visko sugadinti. Santykiai tikrai normalizuosis, tačiau kuo ilgiau bus delsiama, tuo sudėtingiau tą bus padaryti. Praeis dar pusmetis ir, abejoju, ar galėsime atkurti tranzitą per Lietuvą. Persitvarkysime ir grįžti atgal taps per daug brangu. Dabartinė Lietuvos politika yra netoliaregiška bei daranti žalą ir taip sudėtingoje padėtyje atsidūrusiai jūsų šalies ekonomikai. Neteigiu, kad su mūsų ekonomika viskas gerai. Ji irgi išgyvena sudėtingą laikotarpį, bet vieši jūsiškių pareiškimai apie tai, kad trąšų tranzitas daro įtaką šalies vidaus politikai, skamba keistokai. Nesuprantama buvo ir tai, kad, Baltarusijai įvedus atsakomąsias sankcijas, paaiškėjo, jog Lietuva tam nėra pasirengusi. Jeigu jau priimi vienokius ar kitokius sprendimus, privalai įvertinti, kokios gali būti jų pasekmės. Nepaisant to, jeigu noras bus abipusis, santykių normalizavimas ilgai netruks.