Štai kad ir dabar, prieš kelias minutes išklausiau Vokietijos Bundestago posėdžio įrašą, kuriame partijos Alternatyva Vokietijai atstovas Stefan Koniger ištisas penkias minutes savo sveikinimo kalboje vardino septyniasdešimt dvi žmonijos lytis ir vis nenustojo kalbėti, nors jį nuolat bandė grubiai nutildyti spykeris... Kam įdomu, lai pasižiūri čia.

Deja, 72-ų lyčių tarpe nebuvo paminėti tavo aptarti garbingi mūsų visuomenės nariai. Ir taip vyksta Vokietijoje, Europos kultūrą ir idealus formuojančioje šalyje. Kur ritasi toji Europa? Ar nenusitemps ir mūsų Lietuvos su savimi į bedugnę? Aš jau nekalbu apie tai, kad savo ilgo sveikinimo įvairioms meilės formoms pabaigoje, jis grubiai trumpu sakiniu pareiškė: „ Alternatyva Vokietijai atmeta daugybinių lyčių įstatymą". Tai ir gerai! Jeigu įstatymas negina visų, tai jis yra diskriminacinis! Kas iš tokio įstatymo, jeigu mūsų mažuosius brolius, šuniukus ir katytes, vištas, asilus, avis ir kiaules mylintis žmogus neturi savo vietos garbingoje daugybinių lyčių šeimoje. Akivaizdi diskriminacija!

Supranti, Vitai, nors nugyvenau šešiasdešimt metų, Lietuvoje nesu sutikęs tikro zoofilo. Todėl, kai kam gali pasirodyti, kad zoofilų teisių klausimas neaktualus. Tačiau mes turime mąstyti plačiau! Tikras Europietis privalo suprasti, kad europiniai įstatymai turi būti pavyzdžiu trečiojo pasaulio šalims, broliškoms vidurinės Azijos respublikoms, kuriose kiekvienas jaunas vyras savo seksualinį gyvenimą pradeda asilės glėbyje. Todėl zoofilų teisių ir galimai partnerystės su savo augintiniu įteisinimas būtų humanistinių idealų taikymo teisėkūroje pavyzdžiu, visiems tiems, kurie eis erškėčiuotu kovos už žmonijos Laisves ir Teises keliu. Ar maža jautrių žmonių, kurie mirdami norėtų palikti savo užgyventą turtą mylimam šuniui ar katinui ir šiandieninė įstatimdavystė bei žiaurių giminaičių teisminės intrigos tam trukdo. Toks teisinis aktas išskirtų Lietuvą netgi Europos Sajungos šalių tarpe, gerintų investicinį klimatą ir pristatytų mus ne kaip antisemitus nacionalistus homofobus, bet tokiais kaip mes ir esame, - jautrios poetiškos sielos žmonėmis.

Aš siūlau, kad visas „Respublikos" kolektyvas šiuo klausimu kreiptųsi į Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos atstovus, kurie sugebėjo peržengti per šimtmečius suformuotus prietarus ir šiandien žygiuoja daugialytės visuomenės kūrėjų gretų smaigalyje. Kas, jeigu ne krikščionis demokratas supras ir atjaus, kad zoofilas ir jo augintinis yra toks pat Dievo Tvarinys, kaip ir išdidžiai nosį užrietęs socialdemokratas.

Atskirai noriu prisipažinti tau ir savo nedoru ir negražiu elgesiu pedofilų atžvilgiu. Nesupratau aš! Auklėtas gūdžiais sovietinės diktatūros metais, prisiklausęs tarybinės propagandos aš maniau, kad tai liga ir nusikaltimas, o pasirodo - visai natūralus gamtinis dalykas.

O buvo taip: tais laikais, kai mudu tvėrėme „sąjūdį", prie mūsų panoro šlietis žmogus vadinantis save gydytoju. Ir garsėjo jis tuo, kad eidamas iš vienos Kauno mokyklos į kitą tikrindavo jaunų mergaičių lytinę sveikatą... O aš, naivus žmogus, patikėjau, kad tai yra negerai. Dar blogiau, buvau įsitikinęs, kad jį siunčia KGB siekdami mūsų veiklą sukompromituoti. Todėl, man dabar gėda prisipažinti, daviau nurodymą savo parankiniams išmesti šį žmogų iš salės ir įspirti jam į užpakalį. Aš iki šiol girdžiu ausyse jo gailų riksmą, kai užlaužtomis rankomis jis buvo tempiamas lauk; aš prisimenu jo akis, kuriose buvo susikaupęs visas pasaulio sielvartas - jos žvelgė į ateitį, pranašaudamos laikus, kai neteisybė išnyks ir pedofilai galės kaip lygūs tarp lygių įsilieti į garbingą daugybinių lyčių šeimą.

Net pagaugai eina per nugarą: jaučiu, tokie laikai ateina! Štai jau Nyderlanduose įkurta ir teisėtai veikia pedofilų partija. Daugybė puikių iniciatyvų sužįsta Skandinavijoje. Ir tik pas mus, niūrioje ir šaltoje Lietuvoje, kur niekas neskaito senųjų graikų filosofų, mokiusių, kad berniukus galima mylėti tik iš priekio, pamokomai žvelgiant jiems į akis, dar nėra jokių poslinkių. Todėl, Vitai, manau pribrendo reikalas surengti pedofilų eiseną, nuo Gedimino kalno iki parlamento rūmų. Joje galėtų dalyvauti seimo nariai, svečiai iš užsienio, kaip visada, užsienio ambasadų darbuotojai, minėtos pedofilų partijos iš Nyderlandų žmonės. Šios idėjos įgyvendinimui mes turėtume kreiptis į Sorošo fondus ir kitas demokratines atviros visuomenės organizacijas. Manau, mielai prisidėtų. Nors esu pesimistas, esu tikras, kad viešą ar paslėptą finansinę paramą mes garantuotai gautume.

Beje, girdėjau, kad nepatenkinti ir nekrofilai. Renka masiškai parašus, kad „COVID-19" aukų nebedegintų, nes irgi jau nebeturi ką išsikasti kapinėse. O juk jie irgi Dievo sutvėrimai, sutverti malonumams patirti. Kažkas negerai toje LGBT bendrijoje, jei šitiek atstumtų ir pažemintų. Sutinku, Vitai su tavimi, kad Simonko su savo pareigomis nebesusitvarko.