4 nuotr.Vakar - profesoriaus, istoriko ir diplomato, o taip pat puikaus rašytojo ALFONSO EIDINTO dovana Klaipėdai ir Klaipėdos universiteto bendruomenei, ypač studentams.
Neeilinė asmenybė kalbėjo ir atskleidė neeilinę asmenybę.
Kalba buvo apie ERNESTĄ GALVANAUSKĄ
ERNESTAS GALVANAUSKAS Lietuvos istoriniame skrydyje neturi analogų. Šalia jo amžinybėje gali sklęsti nebent Antanas Smetona.
Dievaži, reikia didžio talento ir jėgos, kad galėtum taip gyventi, taip veikti, rizikuoti ir aukotis didžiai idėjai - Lietuvai. Ir su tokia sėkme.
Monografija „ERNESTAS GALVANAUSKAS. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija" - dar viena nuostabi knyga ant Alfonso Eidinto parašytų knygų lentynos.
A. Eidintas yra tikslios istorinės tiesos, tikro tyrinėtojo talento vyras. Ir dar rašytojas. Neeilinis diplomatas! Labai retas darinys, pasakytų krepšinio religijos šalis.
Savaime aišku: panašus pažino panašų - štai kodėl mums taip brangi ir biografija, ir knyga. A. Eidintas, mano galva, parašė geriausią istorinę - diplomatinę knygą apie geriausią premjerą.
Dažnokai klausiama: kodėl ERNESTAS GALVANAUSKAS minimas mažiau negu kiti, kodėl jo didis nuopelnas - KLAIPĖDA LIETUVOJE - neatskleistas? Net Klaipėdoje minimas tik probėkšmais? (Jo namas Klaipėdoje, Herkaus Manto 50 - be jokio ženklo, paminklinės lentos.)
Ogi todėl, kad ir anuomet, ir iki šių dienų tai buvo slapta akcija. Tai buvo ne "sukilimas", o karinė - diplomatinė Vyriausybės misija. Apie kurią nebuvo galima viešai kalbėti, nebuvo galime aptarti jos Seime. Tos misijos esmė, nervas buvo sėkmė, o ne garsas. Ne vėlesnė reklama.
Klaipėdos įtraukimas į Lietuvą buvo labai pavojinga ir vienintelė naujosios Lietuvos karinė - diplomatinė pergalė. Ir strateginis, neprilygstamas jokiam kitam, laimėjimas.
Toje lemtingoje istorijoje ERNESTAS GALVANAUSKAS buvo vienintelis tikrai guldęs galvą ant priekalo - rizikavęs savo asmenine, premjero ir pačios Lietuvos garbe.
Aukojosi keli tūkstančiai vyrų, drąsūs buvo daugelis, bet svorių svoris, jeigu būtų nepavykę, ar Lietuvą būtų ištikusi tarptautinė izoliacija, gulė ant premjero pečių.
Tai buvo milžiniška rizika. Kai atsakomybė susipina į tokį baisų mazgą, kad nėnesinori žinoti kainos! Tais 1922-1924 metais tą kainą žinojo tik jis.
Keturis kartus jis - premjeras lemiamu valstybei penkmečiu. Nesutikęs su 1926 metų valstybės perversmu.
Pradžių pradžioje - vadovavimas (kartu su A. Voldemaru) leisgyvės Lietuvos delegacijai 1919-1920 metų Paryžiuje, kai mūsų niekas, o niekas nenorėjo pripažinti.
O kaip jis veikė! Jam priklauso Lietuvos universiteto ryžtingas įsteigimas, kai Seimas tampė save už skvernų. Jo idėja ir įgyvendinimas - Klaipėdos Prekybos aukštoji mokykla. Jo veikimas Lietuvos kapitalą ūmai auginant, o ir iždo pildymas, - kai kilome iš visiško skurdo. Lietuvių kėlimosi į Klaipėdos kraštą akcija!
Ant galų pagalės didžiam valstybės vyrui pasisekė amžinybėje.
ERNESTO GALVANAUSKO istorija nesibaigė - o gyvenimą kaip sektiną pavyzdį atskleidė mums ALFONSAS EIDINTAS.
