Pasaulis pasikeitė. Kaip išdykę vaikai galvojam, kad mamytė supyko ir neleidžia į lauką, bet tuoj pasveiksim. Viskas greit baigsis - ir vėl dūksim laisvi ir nepriklausomi, lakstysim, kur norim ir gausim saldainių! Greit nesibaigs. Nebedūksim ir nebegausim.
Per porą savaičių globalizmo ir Laisvųjų Europos respublikų sąjungos kortų namelis subyrėjo. Tarptautinės biurokratų ordos nepadarė nieko, išskyrus savų bankų sistemos gelbėjimą tonomis tuščių pinigų, kurie nuskurdins visus. Ar negirdit, kaip atūžia verslų ir gyvenimų griūties cunamis? Žaibo greičiu užsidarė sienos, tūkstančiams išdykėlių stringant tarp užsiveriančių durų.
Mirties kultūros stabai ir ištvirkėlių pasaulio „vertybės“ subliūško per savaitę. Nebeįdomūs atšilistų bizniai ir vabalėlių teisės, pasididžiavimo paradai ir tuštybės mugių herojai. Po klajonių po dykumą tautos ir žmonės sugrįžta namo ir žino, kad viskas spręsis čia ir dabar.
O ką veikia mūsų „laisvės“ ir kitos „tradicinės“ partijos, kurios nieko kito, išskyrus laisvę susinaikinti, nesiūlo? Ką planuoja opozicijos lyderis, kuris nieko, išskyrus kovą prieš ką nors, nėra pasiūlęs? Senasis politinio verslo planas „rusai puola“, modernizuotas į „Sąjūdį prieš Astravo AE“, kurią konservatoriams esant valdžioje ir pritariamai tylint kaimynai specialiai pasistatė tam, kad patys susisprogdintų, akivaizdžiai žlunga.
Šalyje senokai egzistuoja dvivaldystė. Išrinktoji valdžia, atsakanti už viską. Ir už nieką neatsakanti, neformali grupuotė - ankstesnės valdžios ir D.Grybauskaitės paskirti jėgos struktūrų, specialiųjų tarnybų, valstybės banko vadovai, lojaliai lojanti valstybinė ir užvaldyta komercinė žiniasklaida bei ištisas euro pinigų įsisavintojų luomas, glaudžiai susijęs pažinčių ir interesų gijomis.
Dabar šis Vorų pasaulis persikvalifikuoja į „kovą su koronavirusu“. Aštriai ir, deja, teisingai pakritikavęs padarytas „valstiečių“ klaidas ir nesėkmes, konservatoriai pagaliau atvertė kortas ir pirmąkart kažką konkretaus pasiūlė. Pažiūrėkim, kas mums rengiama, brangūs Lietuvos žmonės.
Siūloma skelbti nepaprastąją padėtį ir institucijos, atsakingos už nepaprastąją padėtį vadovu, t.y. faktiniu šalies diktatoriumi paskirti krašto apsaugos ministrą R.Karoblį. D.Grybauskaitės žmogų vyriausybėje ir seną bendražygį nuo darbo Užsienio reikalų ministerijoje ir Europos Sąjungos struktūrose laikų. Paskaitykit įstatymą ir suprasit - po to absoliučiai viską šalyje spręstų jis, o Seimas, prezidentas ir Vyriausybė užsiimtų tik „kontrole“.
Viskas paruošta. D.Grybauskaitė jau vadovauja koronaviruso krizės fondui ir valdys kasdien vis didesnius fondo pinigus. I.Šimonytė jau maloningai, viešai sutiko pabūti premjere, nors tai ir blefas, bet prisijungimas prie komandos ir svyruojančių padrąsinimas - akivaizdus. Vorų pasaulio stambieji pastatę ausis laukia komandos.
Ką turėtume? „Laikinai“, po to vis pratęsiant ir pratęsiant, būtų sustabdytos pagrindinės konstitucinės žmogaus teisės ir politinės laisvės. Būtų įsteigtos niekieno nerinktam, faktiniam šalies diktatoriui tiesiogiai pavaldžios komendantūros, kurių nurodymai būtų privalomi visų apskričių viršininkams ir savivaldybių merams, piliečiams. Visiems.
Būtų panaudojama kariuomenė ir jos rezervas, įvedama komendanto valanda, pažeidėjai sulaikomi ir baudžiami.
Bet kokia kritika būtų uždrausta ir baudžiama. Informacija apie valdžios veiksmus būtų leidžiama tik „institucijoms leidus“. Be specialaus leidimo net persikelti gyventi pas gimines būtų draudžiama, ribojamas transporto eismas. Partijų, piliečių asociacijų ir visuomeninių organizacijų veikla gali būti sustabdoma. Susirinkimai draudžiami.
Visi privalėtų nešiotis asmens dokumentus, o už jų nepateikimą sulaikomi. Komendantai ir apskričių viršininkai galėtų nustatyti privalomuosius darbus, transporto, asmenų ir bagažo tikrinimą, laikinai atimti ar iš viso rekvizuoti automobilius. Priverstinai perkelti gyventi į kitą vietą, įvesti ypatingą maisto produktų ir kitų prekių paskirstymą pagal korteles.
Sakot, fantasmagorija? Bet juk tik populiariai atpasakojau nepaprastosios padėties įstatymo, kurį taikyti siūloma, nuostatas. O gal norite tokiame pasaulyje, valdomame Vorų pasaulio atstovų, pagyventi vardan tos Lietuvos? Gal manot, kad didžiosios demokratijos valstybės to neleis?
Reikia pasakyt, kad dabartinėje situacijoje tai vienintelis likęs jų variantas. Žmonės instinktyviai ilgėsis tvirtos rankos ir neišvengiamai vis sunkėjančios padėties aplinkybėmis tas noras tik stiprės. Jei pavyks - turėsime grupuotės kompromatų kontroliuojamą karinę chuntą. Nepavyks - jie taps amžinais, reitingus generuojančiais, teisuoliais, kurių tobulas planas buvo netikėlių atmestas.
Jei manot, kad tai neįmanoma, pagalvokit, ar prieš mėnesį galvojot, kad įmanoma tai, kas dabar už lango?