respublika.lt

Ar reikalinga Lietuvos policijai dar viena reforma?

(0)
Publikuota: 2020 liepos 05 14:30:33, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 9 nuotr.
Išlydėjusi reformas policijoje vykdžiusį generalinį komisarą Liną Pernavą į Jungtinę Karalystę, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pripažįsta, jog policijos sistemoje pokyčiai neišvengiami. Stasio Žumbio nuotr.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas GRIGARAVIČIUS, buvęs Seimo pirmininkas, teisininkas Artūras PAULAUSKAS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad policiją vėl ruošiamasi reformuoti, kilo daug klausimų apie šio proceso būtinybę. Kiekviena reforma, kaip lazda, turi du galus. Pastaruoju metu padidėjo policininkų algos, pagerėjo apsirūpinimas transporto priemonėmis, technine įranga. Kita vertus, nuo to, kad pasibaigus darbo dienai užrakinti policijos komisariatų pastatai, sumažėjo įgaliotinių skaičius provincijos miesteliuose, panaikinti su nusikalsti linkusiais paaugliais dirbančių pareigūnų etatai, Lietuvos žmonių saugumas nuo to tikrai nepadidėjo. Vadinasi, klaidų būta?

A.PAULAUSKAS: Galbūt reikėtų patikslinti, kad reikia ne reformuoti, o taisyti jau įvykusią ar pasibaigusią reformą, jos negerus rezultatus, kurie išryškėjo pastaruoju metu. Aišku, kad taip drąsiai apie reformą arba apie reformos taisymą buvo prabilta tik po to, kai buvęs generalinis komisaras Linas Pernavas išvyko iš Lietuvos ir baigė savo kadenciją. Tiek premjeras, tiek naujasis generalinis komisaras mato tas klaidas, mato tas negeroves ir buvo užsiminta, kad noras kurti universalų policininką, kuris mokėtų viską ir galėtų atlikti visus policininko darbus - dirbti su paaugliais, reguliuoti eismą, gaudyti nusikaltėlius, užtikrinti viešąją tvarką, - yra nerealus tikslas ir realiai nėra pasiekiamas. Tam reikalingi dideli resursai ir kitokia žmonių kokybė. Dabar akivaizdžiai pasimatė, kad pareigūnai daro klaidų, ne visi geba prisitaikyti prie naujų sąlygų, dėl to žūva. Tai pamatę, dabartinis policijos vadovas ir premjeras S.Skvernelis, taip pat ir buvęs generalinis komisaras, prakalbo apie šios reformos taisymą. Mano nuomone, tai yra geras žingsnis. Geriau pripažinti klaidas, negu su jomis pasilikti.

Reikėtų pasakyti, kad buvo ir tos reformos pranašumų. Šiek tiek didėjo algos, gerėjo policininkų aprūpinimas. Jeigu įvyksta koks įvykis, tai sulekia ne vienas ekipažas, o daug jų ir galbūt karštais pėdsakais pavyksta kažką išsiaiškinti. Tačiau norėtųsi, kad būtų atskleidžiama daugiau nusikaltimų, ypač vagysčių ir apiplėšimų. O tam reikalingos visai kitos pajėgos ir visai kiti pareigūnų gebėjimai. Natūralu, kad paaiškėjo tam tikros klaidos, nesklandumai, kuriuos reikia taisyti. Reikėtų pasveikinti, kad tai supratę policijos pareigūnai patys ėmėsi tokio darbo.

Kalbant apie provinciją, policijos komisariatai yra uždaryti, o apylinkės inspektorių, kurie pažinojo tą teritoriją ir joje gyvenančius žmones, etatai buvo visai panaikinti. Dabar pradėta kalbėti, kad gal reikia atkurti apylinkės inspektorių institutą. Galbūt seniūnijose reikėtų įkurti nuovadas, kad žmonės turėtų kur užeiti, matytų budinčius policininkus.

R.POŽĖLA: Manau, visiškai natūralu, jog naujasis vadovas - ar tai būtų policijos, ar kokios nors kitos organizacijos vadovas, - atėjęs į naujas pareigas, susipažinęs su situacija, turi tam tikrus matymus, kokia kryptimi organizacija turėtų judėti, kokios priimtų sprendimų korekcijos yra reikalingos. Mano atvejis ypatingas, nes atėjau iš visiškai kitos organizacijos. Susipažinęs su padėtimi, paskelbiau bendruomenei savo požiūrį, kad reikėtų, jeigu taip galima pasakyti, organizaciją šiek tiek „perrengti“ - kalbu apie organizacinius struktūrinius pertvarkymus, kurie liečia patį Policijos departamentą, specializuotas policijos bei teritorines policijos įstaigas. Matau galimybę ir turbūt būtinybę pereiti prie penkių regionų ar prie penkių apygardų, - taip, kaip veikia teismai, kaip veikia prokuratūra, su kuriais glaudžiai dirbame. Laimėtume tai, kad, planuodami veiklą didesnėje teritorijoje ir disponuodami didesniais pajėgumais, tikrai galėtumėme nuveikti žymiai daugiau negu nudirbame dabar.

Pertvarkę centrines policijos įstaigas, turėtume galimybę stambinti mūsų struktūrinius padalinius, optimizuoti policijos vadovų grandį, nes esu įsitikinęs, jog efektyviai galima valdyti policiją turint ir mažiau aukštų vadovų. Svarbiausia, policiją matau dirbančią vieno juridinio asmens principu. Tokia struktūra ir principas, vykdant bendrąsias funkcijas, leistų apygardose koncentruotis tik į veiklos funkcijų atlikimą, efektyviau naudoti biudžeto lėšas didinant darbuotojų motyvaciją. Žinoma, policijos modernizacija - nuolatinė organizacijos būsena, todėl darbo užmokesčio didinimas, techninės įrangos įsigijimas, transporto priemonių atnaujinimas, kitoks visokeriopas pareigūnų aprūpinimas nuolat ieškant geriausių sprendimų yra vadovybės kasdienybė. Tie išvardyti žingsniai, mano giliu įsitikinimu, turėtų leisti policijos sistemai judėti į priekį.

Taip pat yra peržiūrimi kai kurie veiklos modeliai ir vykdomi eksperimentai policijos komisariatuose. Tikrai nenorėtume kirpti kažko nepamatavę. Bandome rasti efektyviausią veikimo būdą gerinant prevencinį darbą, vykdant ikiteisminius tyrimus, greičiau reaguojant į pranešimus. Keturi skirtingi komisariatai keturiose skirtingose teritorijose dabar bando dirbti veiklą organizavę šiek tiek kitaip. Manau, rudeniop, kai turėsime rezultatus, galėsime viešai pasakyti, kad galima daryti tam tikras įvykdytų reformų korekcijas. Reiktų suprasti, kad korekcijos yra visiškai natūralus dalykas. Ne kartą esu sakęs, kad būtų keista, jei atėjęs kitas policijos vadovas neperžiūrėtų šiandien priimtų sprendimų ir nedarytų tam tikrų korekcijų.

V.GRIGARAVIČIUS: Kiekviena reforma atneša ir pliusų, ir minusų. Aišku, blogiausia, jeigu reforma vykdoma politikų politine valia, o ne specialistų, profesionalų. Tikėtina, tokiu atveju reforma - ar tai būtų policijos bendruomenė, ar kokia nors kita, - tiesiog ji nebūtų priimta, būtų atmesta iš vidaus. Geriausia, kad kiekviena reforma būtų vykdoma pasitarus su policijos bendruomene, kad ji suprastų tos reformos būtinumą, siekius ir galutinį rezultatą bei nesijaudintų dėl savo ateities. Aš iš savo tarnybos policijoje praktikos žinau, kad kiekviena reforma atneša ir tam tikros sumaišties, ir dalis pareigūnų išeina arba nusivylę, arba juos pavilioja kitos tarnybos, naudodamosi tuo, kad policijoje vyksta maišatis. Jeigu kalbėtumėme apie paskutinės policijos vadovo Lino Pernavo kadencijos laikotarpį, buvo padarytas labai didelis progresas, didelė pažanga tiek policijos valdymo, reagavimo srityje, tiek ir aprūpinimo įvairiomis techninėmis priemonėmis srityse. Bet tuo pačiu laikotarpiu išryškėjo tam tikrų minusų. Žmonės pradėjo kelti klausimus, kad jie pasigenda specializuotų policijos pareigūnų, kurie būdavo anksčiau, t.y. pareigūnai, kurie specializuodavosi dirbti su nepilnamečiais arba su vaikais, kurie yra iš asocialių šeimų. Žmonės norėtų matyti apylinkių inspektorius, kurie kaimiškose vietovėse bendraudavo su nuošaliose sodybose gyvenančiais žmonėmis ir pan. Žmonės juos pažinodavo, pasitikėdavo. Paskutinė reforma parodė, kad to trūksta. Policija tarsi nusišalino nuo prevencinės veiklos tarp nepilnamečių, nuo prevencinės veiklos kaimiškose vietovėse, todėl matyti, kad dabar naujai vadovybei ir kyla noras tas klaidas ištaisyti. Dėl to buvo padaryti tam tikri eksperimentai kai kuriose policijos įstaigose, siekiant pasižiūrėti, kas būtų, jeigu būtų. Policija turi judėti su gyvenimu ir negali sustoti vietoje. Jeigu, sakykim, koks nors policijos vadovas padarė reformą, negalima visiems nusiraminti, kad ji bus tobula.

G.JAKAVONIS: Policijai vadovaujant generaliniam komisarui Linui Pernavui, pareigūnai buvo skatinami būti tolerantiški, liberaliau elgtis kad ir su linkusiais nusikalsti ar nusikaltimus įvykdžiusiais piliečiais. Ar, jūsų manymu, čia nebuvo padaryta klaida? Susidaro įspūdis, kad pareigūnai, kurie turi atlikti darbą kritinėje situacijoje, kartais nežino, kaip elgtis. Nenorėčiau ypatingai išskirti Telšių tragedijos, kai, vykdydamas pareigą, buvo nušautas pareigūnas, bet pastarojo meto kriminogeninė padėtis man primena devyniasdešimtųjų situaciją. Vidury miesto dienos metu grobiami žmonės, samdomi nusikaltėliai skoloms išmušinėti. Galima prisiminti Klaipėdos įvykius, kai tėvai buvo priversti lydėti moksleivius į mokyklą, norėdami vaikus apsaugoti nuo juos reketuojančių paauglių.

A.PAULAUSKAS: Aš visada matau skiriamąją liniją tarp žmogaus teisių. Policija, kaip valstybės statutinė organizacija, turinti šiokio tokio agresyvumo, turi nuosekliai laikytis žmogaus teisių. Tuo viskas ir pasakyta. Ar tai reikėtų vertinti kaip liberalumą, ar kaip konservatyvumą? Žmogaus teisės, kurios yra įtvirtintos daugelyje tarptautinių aktų, manyčiau, yra pagrindas visoms policijos veikloms ir pagal tai sprendžiama, ar policija tinkamai atlieka savo pareigas, neviršija savo įgaliojimų, savo kompetencijos. Žmogaus teisių apsauga, sulaikytojo ir įtariamojo teisių apsauga, yra pirminė policijos pareiga ir pagal tai galima vertinti, kaip policija atlieka savo pareigas. O kad nusikaltėlis turi būti surastas, turi būti patrauktas atsakomybėn, turbūt niekam nekyla abejonės. Tai yra ir policijos, ir visos teisėsaugos pagrindinė pareiga. Jeigu jie savo pareigas atlieka tinkamai, laikosi žmogaus teisių, mano paminėtų nuostatų, tai galima vertinti kaip gerą darbą. Šiandien kai kurie įvykiai, apie kuriuos mes skaitome, primena tuos devyniasdešimtuosius metus. Automobilį taranuoja vidury dienos, žmogų spardo, muša, bando pagrobti... Nepilnamečių nusikalstamumas taip pat yra išaugęs. Prisimename, buvo specializacija, kai pareigūnai užsiiminėjo nepilnamečių nusikalstamumo prevencija. Jie turėjo gana išsamią informaciją iš mokyklos, buvo lengviau kontroliuoti paauglius ir išaiškinti tuos pažeidimus. O dabar, jeigu jie nepadaro kokių nors nusikaltimų, apie kuriuos sužino policija, nepilnamečiai jaučiasi laisvai. Dabar inspektorių prevencinį darbą turi atlikti mokykla ar dar kokios nors organizacijos, nes policija to prevencinio darbo šiandien nebedirba.

Telšių atvejai, kalbu apie dvi tragedijas, kai žuvo pareigūnai, rodo, kad ten ne viskas buvo gerai, kad per daug atsipalaiduota. Nedovanotina vykti į įvykio vietą visiškai nepasiruošus, nors buvo signalas, kad ten yra agresyvus žmogus, kad jis turi ginklą. Tie faktai turėjo priversti pareigūną būti atidesniam. Matyt, gal ir mokymai nevyksta, gal ir dėmesys nebuvo į tai kreipiamas, tačiau matome pasekmes - jos yra labai skaudžios ir tragiškos.

V.GRIGARAVIČIUS:
Policijos pareigūnai yra gana aktyviai ruošiami įvairioms galimoms situacijoms, kurių metu jiems gali tekti panaudoti ginklą, gali tekti panaudoti fizines sulaikymo priemones. Jie ruošiami tam, kad gali sulaukti pasipriešinimo ir pan. Tačiau tai turi būti nuolatinis procesas. Negalima užmigti ant laurų ir manyti, kad pareigūnas jau paruoštas ir to pakanka. Turi būti kasmėnesiniai, kassavaitiniai mokymai, kad policijos pareigūnas įvaldytų įvairius sulaikymo metodus, tam tikrus elementus, kad bet kokioje situacijoje jo organizmas pats sureaguotų savaime, nereikėtų jam galvoti, ką čia man reikėtų daryti, kaip man reikėtų elgtis. Pareigūnas turi veikti kaip robotas ar kompiuteris. Šito reikia siekti nuolat, tuomet būtų galima išvengti panašių tragedijų, kaip Telšių atveju. Turi būti nuolatinis darbas ir kiekvieno policijos pareigūnas privalo suvokti, kad jis pats turi apsisaugoti, turi apsaugoti savo partnerį, apsaugoti skriaudžiamą žmogų. Pareigūnas turi įsisąmoninti, kad jis, o ne kažkas kitas turi būti pasirengęs bet kam visuomet, ne tik tarnybos metu.

R.POŽĖLA: Kad policijos pareigūnai turi būti tolerantiški tam tikrais gyvenimo atvejais, tai yra faktas. Ankstesnė vadovybė akcentuodavo, jog policija - kaip paslaugos teikėja. Tikrai pritariu tokiam įsivaizdavimui, kad pagrindinis mūsų klientas - pagal įstatymus gyvenantis asmuo, kuriam reikia vienos ar kitos mūsų paslaugos. Tokių piliečių atžvilgiu tikrai turime būti liberalūs, tolerantiški, geranoriški ir draugiški. Tačiau visai kitoks mūsų santykis turėtų būti susidūrus su piktybiniais pažeidėjais, įstatymų nesilaikančiais asmenimis ar asmenimis, nuo kurių tiesiogiai kenčia mano minėti tikrieji mūsų klientai. Todėl esu paskelbęs naują, ryžtingos policijos šūkį. Mes esame nemažai diskutavę vidinėse socialinėse grupėse, socialiniuose tinkluose, kad prieš tokius piktybinius asmenis turime veikti ryžtingai, bet, žinoma, neperžengti teisėtumo ribų. Policijos vadovybė labai aiškiai deklaravusi, kad visi mūsų pareigūnai ir tarnautojai bus ginami, jei jie bus puolami, jeigu jų atžvilgiu bus vykdomi neteisėti vieksmai. Lygiai taip pat stebime situaciją elektroninėje erdvėje ir fiksuojame nemažai policijos pareigūnų įžeidimų, užgauliojimų, nepagarbaus, neteisėto elgesio. Į tai reaguojame ir jau yra ne vienas teismo sprendimas, kuriuo kaltieji asmenys yra patraukti atsakomybėn. Manau, toks požiūris, kai su vienais piliečiais mes esame tolerantiški, draugingi, tačiau su kitais piliečiais, kurių yra mažuma, bet jų atžvilgiu mes veikiame ryžtingai, yra teisingas.

Keliamas klausimas, jog pareigūnai kai kuriais atvejais nežino, kaip elgtis. Manau, problema yra kita. Pareigūnai žino, kaip elgtis, bet bėda kartais yra ta, jog mes būname pernelyg atsipalaidavę ir neįvertiname visų grėsmių. Neretai vertiname situaciją pagal savo galimo elgesio variantą - galbūt aš nešaučiau, galbūt aš nedurčiau. Tačiau, deja, kitoje barikadų pusėje yra asmenys, kurie mąsto kitaip. Pareigūnai teoriškai parengti gerai, keliama jų kvalifikacija, tobulinamos jų kompetencijos, vyksta nuolatiniai tarnybiniai mokymai. Pačioje bendruomenėje yra bruzdesių ir nepasitenkinimo, kad galbūt per daug laiko yra skiriama įvairiems mokymams. Lygiai tas pat yra dėl aprūpinimo. Aš manau, kad policijos pareigūnas yra pakankamai gerai aprūpintas techninėmis ir apsaugos priemonėmis, tačiau organizacija turi žiūrėti į rytdieną ir iš rinkos paimti viską, kas yra geriausia ir duoti pareigūnui, kad jis, kiekvieną dieną eidamas į tarnybą, turėtų maksimalias saugumo priemones.

Čia prisiminėte devyniasdešimtuosius metus. Reikėtų pasakyti, kad pastaraisiais metais registruotas nusikalstamumas kasmet mažėdavo. Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, šių metų tendencijos yra daugiau mažiau panašios. Aišku, nerimą kelia šiais metais išaugęs nužudymų skaičius, bet mes iš esmės prieš karantiną ir prognozavome, kad tai gali nutikti, nes yra nesaikingai vartojamas alkoholis, įvykus konfliktui, yra griebiamasi šaltųjų ginklų, asmenys yra sužalojami, miršta. Absoliuti dauguma šiais metais Lietuvoje įvykdytų nužudymų - būtent neatsakingo elgesio artimoje aplinkoje rezultatas. Visi kiti rodikliai tikrai nėra tokie, kad turėtumėme mušti pavojaus būgnais. Be abejo, garsiai nuskamba rezonansiniai įvykiai, kurie įvykdyti viešose vietose, kai būdavo pagrobiami asmenys ar prieš juos smurtaujama. Kai kurie politikai kėlė klausimą, kad iš tikrųjų grįžta 1990-ieji, tačiau, kalbant apie konkrečius atvejus, mes matome, kad tai yra tam tikrų asmenų santykių aiškinimasis, sakykime, sąskaitų suvedinėjimas, tai yra pavieniai atvejai, o ne sisteminiai dalykai. Tačiau suprantame ir tai, kad ir pavienis atvejis yra šokiruojantis įvykis, ypač jeigu jis vyksta šviesiu paros metu. Galiu pasakyti, kad policija tokių atvejų yra nemažai užkardžiusi.

G.JAKAVONIS: Ar dabartinė pertvarka policijos sistemoje suplanuota atsižvelgiant į tendencijas, kurios dabar vyksta pasaulyje ir Lietuvoje? Amerikoje riaušininkai griauna paminklus, atskiros valstijos netgi naikina policijos departamentus. O Lietuvoje į gatves, kažkieno suorganizuoti, išeina jaunuoliai protestuoti neva prieš rasizmą, užgaulioja ir tyčiojasi iš savo darbą atliekančių policijos pareigūnų.

A.PAULAUSKAS: Ta pertvarka, kuri vyko, buvo nukreipta į tendencijas pasaulyje, ypač Europoje. Jeigu kalbėtumėme apie įvykius, kurie vyksta Amerikoje ir Europoje, kur riaušininkai griauna paminklus, aš manau, čia viskas priklauso nuo valdžios institucijų. Jos privalo parodyti stuburą, parodyti, kad negali būti pažeidinėjami įstatymai, kad visų spalvų žmonės mums yra svarbūs ir visų žmonių gyvenimai mums yra svarbūs, negalima nė vieno persekioti, negalima nė vieno izoliuoti ar kaip nors diskriminuoti, kad mums svarbus pats žmogus. Jeigu matome, kad riaušininkai Amerikoje griauna paminklus, niokoja istorines vietas, įsilaužia į parduotuves, vagia turtą, tokie veiksmai yra nukreipti ne tik prieš policiją. Čia yra gilesnės priežastys, kurias reikėtų analizuoti. Tos priežastys tikriausiai slypi ir socialiniuose dalykuose, ir psichologiniuose, ir neapykantoje valdžiai, kuri kaupėsi, matyt, ne vienerius metus. Pas mus, manau, pakanka ir valios, ir stuburo, kad pažeidėjai būtų baudžiami, kad neramumų kurstytojai būtų drausminami. Žinoma, daugelyje Amerikos vietų riaušininkai reikalauja panaikinti, mažinti policijos skaičių. Aš manau, kad tai būtų didelė klaida. Tuomet žmonių saugumas išvis nebūtų užtikrintas ir tada riaušininkai jaustųsi laisvai. Ir jie, o ne valdžios institucijos kontroliuotų situaciją. Policija turi turėti aiškias nuostatas. Permainos mūsų valstybėje viešosios tvarkos prasme buvo ir yra pozityvios, tačiau manau, kad pastangų šioje srityje reikės įdėti dar daug.

V.GRIGARAVIČIUS: Norint tvarkyti policijos sistemą, ją tobulinti, reikia žinoti, kokios tendencijos vyksta pasaulyje, kokios tendencijos vyksta Lietuvoje ir pažiūrėti, ar policija prie tų vykstančių tendencijų yra pajėgi užkirsti kelią, ištirti nusikaltimus ar reikia ką nors tobulinti. Tačiau neturi būti vykdoma reforma dėl reformos, nes tai yra nepateisinama ir žalinga pačiai sistemai. Per visą policijos gyvavimo laikotarpį reformų buvo tikrai per daug.

R.POŽĖLA: Policijos sistemos pertvarka vykdoma atsižvelgiant į geriausias patirtis užsienio šalyse. Kalbu apie vidinius dalykus - tokių padalinių, kaip nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimas, stiprinimą. Šioje vietoje turime glaudžius kontaktus su Europolu, kuris savo ruožtu taip pat turi sukaupęs patirčių įvairiose Europos Sąjungos šalyse. Kaip minėjau, organizacijos vidiniai pertvarkymai, organizacijos „rūbo“ šioks toks pakeitimas irgi yra šių dienų realija. Todėl, siekdami pertvarkyti pačią policijos sistemą, tikimės mūsų politikų supratimo ir jų adekvačių sprendimų. Tie pertvarkymai yra orientuoti ir į tai, kad gatvėse nevyktų tokie patys procesai, kokie vyksta JAV ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s