Seimo priimamų teisės aktų skaičius per kadenciją išaugo beveik 2,5 karto nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Galime pasidžiaugti vis didėjančiu Seimo veiklos kiekybiniu rezultatyvumu. Per vieną posėdį Seimas sugeba apsvarstyti ir priimti 8 teisės aktus. Fantastika. Galiu tik stebėtis ir pavydėti analizavimo gebėjimų.
Štai vien priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užima 45 lapus, kartu jį lydi 116 susijusių teisės dokumentų. Turbūt dar reikėtų paminėti, kad Seimui pateikiama nagrinėti arti 4000 projektų, tai galima drąsiai teigti, jog susidaro daugiau nei vienas milijonas reikalingų perskaityti puslapių ir dar juos išanalizuoti. Kad geriau įsivaizduotume Seimo nario perskaitomų dokumentų kiekį, galime paversti jį knygomis ir gautume, kad Seimo narys vidutiniškai per metus perskaito po 600 „Žiedų valdovo“ romanų.
Panagrinėjus Seimo veiklą teisėkūros srityje, iškyla gan įdomus klausimas, ar Seimas yra įstatymus leidžiančioji valdžia. Vyriausybė, kuri turėtų būti įstatymus vykdančioji valdžia, pateikia daugiau nei pusę įstatymų, tuo metu Seimo nariai - tik trečdalį. Daugiausiai priimtų įstatymų 2016-2020 m. kadencijoje inicijavo Vyriausybė - 64,49 proc. (praėjusioje taip pat daugiausia). Seimo nariai šiuo laikotarpiu inicijavo 29,27 proc. visų priimtų įstatymų, ir tai yra kiek mažesnis rodiklis už prieš tai buvusios kadencijos.
Vienas žurnalistinį darbą dirbantis žmogus replikavo, jog sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo priverstas pasirašyti įsakymą dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, nes tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atostogavo. O juk pagal šį aprašą iš šeimų gali būti atimami vaikai! Tai kas, po galais, pas mus sprendžia, kas prisiima atsakomybę už įstatymus? Man labai gaila visų Lietuvos gyventojų, jei ministras gali būti priverstas pasirašyti įstatymus, pagal kuriuos gali atimti jūsų vaiką, atimti turtą, nubausti net nesant nusikaltimo.
Gal po 30 metų Lietuvoje atėjo laikas pradėti galvoti apie kokybę?