Artėja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, kai politikai susitikimuose su žmonėmis pristatinėja programas, dalina rinkėjams pažadus. Žiūrint į kai kuriuos, susidaro įspūdis, kad kandidatai į parlamentarus ruošėsi iš klasikinio „politikos vadovėlio“, t.y. I.Ilfo ir J.Petrovo romano „Dvylika kėdžių“. Ypač iš tos vietos, kai Ostapas Benderis Vasiukų gyventojams žada jų kaime surengti tarpplanetinį šachmatų turnyrą. Prisiminiau tą epizodą, kai per Perlojos vasaros sporto šventės atidarymą vienas iš kandidatų, jo pergalės rinkimuose atveju, prižadėjo čia pastatyti stadioną. Pasigirdus negausioms ovacijoms, pagalvojau, kam reikėtų pasitikrinti sveikatą - oratoriui ir jo kalbą plojimais palydėjusiems klausytojams. Aišku, Perlojos Respublika - smarkių vyrų kraštas. Ką gali žinoti. Pasistatys savo nacionalinį stadioną, tada gal ir draugiškos šalies - Lietuvos - vyrų futbolo rinktinė čia galės tarptautines rungtynes rengti.
5 nuotr.
O jei rimtai, tai būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.
Kas dedasi, kad per dešimtmečius gyvuojanti atkurta nepriklausomos Lietuvos valstybė, Europos Sąjungos narė iki šiol neturi savo nacionalinio stadiono? Savo antrosios religijos - krepšinio arenų turime pakankamai, o štai futbolo, kurio pasiekimais sovietmečio pabaigoje stebinome visą pasaulį, tarptautinių varžybų organizuoti praktiškai neturime kur. Kai Lietuvos futbolininkai ėmė tapti TSRS pirmenybių prizininkais Universiados čempionais ir net iškovojo olimpiados aukso medalius, Vilniuje buvo pradėtas statyti stadionas, kurio pradėtų statybų griaučiai trūnija iki šiol.
Premjeru būnant Gediminui Kirkilui lyg ir buvo grįžta prie stadiono atgaivinimo idėjos, „įsisavintos“ nemažos lėšos... Kalta prasidėjusi krizė ar po rinkimų pasikeitusi valdžia?
Kodėl Lietuvoje vyksta tokie dalykai? Juk nacionalinis stadionas - tai ne tik futbolo arena. Čia vyktų ir lengvosios atletikos varžybos, kultūriniai renginiai - mūsų respublikinių Dainų švenčių, tautinių šokių dienos, atvykstančių estrados žvaigždžių pasirodymai.
Atrodo, kad Vilniuje, savivaldybę valdant liberalams, Vyriausybei reikėtų įvesti tiesioginį valdymą. Bent jau šalies sostinė, kur daug nacionalinės reikšmės objektų, turėtų būti reglamentuojama atskiru įstatymu.
Ar pirmas kartas, kai Seimui nutarus įrengti metro, savivaldybė - „prieš“? Seimas nusprendžia prestižinėje Lukiškių aikštėje statyti Vytį - liaudyje „Dievo durniumi“ vadinamas Vilniaus meras čia supila pliažą. Sportą ir futbolą mėgstantis premjeras Saulius Skvernelis lyg ir daro žingsnius, kad iš „mirties taško“ pajudėtų nacionalinio stadiono reikalai, bet čia, mano manymu, norėdami neprarasti „otkatų“ nuo didelių tokio masto statybų, nagus pradeda kišti liberali Vilniaus savivaldybė.
Švietimui ir sportui vadovauja ta pati ministerija, kuri atsakinga už moksleivių Dainų šventes. Už suaugusiųjų Dainų ir šokių šventes, kurių šimtmetį minėsime 2024 metais, - atsakinga Kultūros ministerija. Vis galvoju, ar ne per daug čia liberaliom bacilom apsikrėtusių žmonių, kuriems žodžiai: „nacionalinis ar tautinis“ sukelia alergiją?
Ne veltui, kalbėdamas apie nacionalinio stadiono statybą ir jo reikalingumą Lietuvos valstybei, iškėliau klausimą apie įvairių valdžių lygių susikalbėjimą ir jų priklausomybę liberalų politinėms jėgoms. Turime pavyzdžių, kai švietimo ir mokslo ministru buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, tik spaudžiamas visuomenės, leido surengti eilinę moksleivių dainų šventę, o jo partijos narys Algis Kašėta, būdamas Seimo vicepirmininku, visaip trukdė Varėnos baseino statybų pabaigimo darbams. Tad ar turėsime Lietuvoje nacionalinį stadioną - visiškai priklausys nuo to, kas bus valdžioje.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
