respublika.lt

Ar gali kvailiai turėti valstybę?

(0)
Publikuota: 2020 liepos 08 13:00:42, Romualdas ŽEKAS
×
nuotr. 6 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

Mano likimas taip jau susiklostė, kad jaunystėje neplanuotai tapau ir 15 metų dirbau vaikų ligų gydytoju. Tai ypatinga misija gyvenime. Viena vertus, pusės labai sunki ir atsakinga, kita vertus, labai įdomi ir suteikianti gyvenimo pilnatvę. Žinoma, jeigu pamilsti tuos mažuosius stebuklus.

 

Gal paveikė, vaikystėje mane stipriai sukrėtusi, pirmoji iš bibliotekos parsinešta knyga? Tai buvo H.Malot „Be šeimos“.

Su likimo nepasigailėtais vaikais teko susidurti ir vėliau, keliolika metų dirbant savivaldybės vaiko teisių globos ar nuolatinės priežiūros nustatymo komisijose. Žinoma, girdėjau ir apie „Barnevernet“ tarnybą Norvegijoje. Daugybėje TV laidų, daugiausiai geltonųjų, mačiau, kaip mano tėvas sakydavo, triznus politikus, brukančius savo suabsoliutintas tiesas. Panašių į juos psichologų, žmogaus teisių gynėjų irgi netrūko. Skaičiau ir teisės aktus, stebėjau tarnybos transformacijas. Diskusijos katilas kiekvieną kartą smarkiau suburbuliuodavo pranešus apie įmestus į šulinį ar pririštus prie suoliuko vaikus. Visa tai, košdamas per daugybę metų savo patirtimi ir perskaityta svetima išmintimi pintą rėtį. Nuolatos bandydavau pasitikrinti, kiek tai atitinka manąjį požiūrį. Tačiau nesiryžau šios nuomonės viešai pareikšti.

Kas paskatino parašyti dabar? Gal sugriežtintą, į geležinį ir bukaprotį baudžiamosios atsakomybės šarvą įvilktą vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą iliustruojantys ir plačiai aprašyti atvejai? Gal V.Sinicos straipsnyje išreikštos mintys dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos buvimo poreikio? Galbūt. Tačiau, greičiausiai ne tai buvo šių pastabų atsiradimo priežastis. Paveikė matyt paminklinių lentų skaldymas, gatvių pervadinimas ar miglotų teisių gynimo demonstracijos. Noras, pašalinus iš atminties bet kokią pagarbą praeities kartoms, užsimiršus vien džiaugtis kaip kokiems sutrikusio vystymosi įstaigų auklėtiniams. Tai privertė susimąstyti, iš kur šie chunveibinai atsiranda? Kodėl dalis jaunų žmonių, daugiausiai Y ir Z kartų, taip skirtingai mato pasaulį. Kodėl tokios skirtingos jų vertybės?

Daugeliui pažįstamas jaunystėje patirtos tiesos ir lygybės paieškos. Tačiau juk ne visi tampa pavlikais morozovais. Ne visus sekasi nesąžiningiems politikams, kaip piktus ėriukus, išvesti į prospektus su plakatais. Vieni yra kažkaip atsparesni, giliau mąstantys. Kodėl?

Gilesnių priežasčių paieškos sugrąžino prie pamąstymų apie šeimos vaidmenį. Šveicarų mokslininkai (Tramel ir kiti) praeitame amžiuje ištyrinėję daugelio, ką nors pasiekusių, žmonių biografijas, nustatė, kad absoliuti jų dauguma beveik iki paauglystės augo kalnuose, vienkiemiuose. Su tėvais dirbo kaimiškus darbus ir bendravo daugiausiai tik su savo šeima. Jau paūgėję, nusileisdavo į miestelius ir, pradėję mokytis, greitai pavydavo ir pralenkdavo savo draugus. Toliau mokydamiesi už juos daugiau pasiekdavo ir gyvenime. Mokslininkai pateikia hipotezę, kad šie kaimo vaikai, ankstyvoje vaikystėje turėdami žymiai geresnius bendravimo su tėvais, tegul ir nelabai mokytais, įgūdžius, sukaupė žymiai daugiau gero pavyzdžio. Akumuliavo tas vertybes, kurių neįmanoma papildyti iš jokių knygų ar svetimų kalbų mokėjimo. Lėtas ir palaipsnis vaiko nuo gimimo socializavimasis, leidžia jam priprasti prie artimųjų žmonių ir tėvų namų aplinkos. Tai suformuoja labai stiprius pasitikėjimo savimi ir kitais jausmus, išmoko mylėti žmones, gimtinę ir tėvynę. To nepatyręs žmogus tampa mankurtu. Žmogumi, kuris nieko nemyli ir mylėti negali.

Grįžkime į šiandieną. Klausiau LRT kvietimo po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius švęsti ir giedoti himną. Bet kur bent užuomina, kad švenčiama Valstybės šventė? Kur Tėvynė? Nieko nuostabaus. Juk kaip ir tam tarybiniam mankurtui nereikia jų. Skirtumas tik toks, kad ta ,,tėvynė“ dar labiau išsklido. Liko be jokių ribų. Nežinia, ir ką ginti reikėtų. Neliko, tėvynės ir valstybės net pagrindinėje valstybės strategijoje „Lietuva 2030“. Tinka ir virtualus pilietis, internetinis lietuvis. Svarbu, kad būtų tinkamai paruoštas konkuruoti globaliame pasaulyje. Dirbantis, perkantis ar parduodantis.

Kaip iš gausybės rago pasipylę ir tuntais visokius fondus aplipę žmogaus prigimtinių ir kitokių, išgalvotų teisių gynėjai pragaro liepsnomis svaidosi vos išgirdę apie kokį vaiko kepštelėjimą. Reikalauja milijonų visokioms naujoms tarnyboms kurti. Ir jeigu ne atsitiktinis atsitokėjimas, jau būtume ir norvegų „Barnevernet“ pagal vaikų atėmimus pralenkę. Ši situacija aprašyta tūkstančiuose psichologų straipsnių ir kiekvienoje knygoje apie vaikų psichinę deprivaciją. Puikiai žinoma, kad net ir labai trumpas vaiko paėmimas iš tėvų ar šeimos aplinkos yra pati didžiausia trauma vaiko gyvenime, jos pasekmės aptinkamos visą tolimesnį gyvenimą.

Niekaip negaliu užmiršti vieno atvejo iš savo, tada dar jauno gydytojo, praktikos. Vėlų labai šalto pavasario vakarą, garsiai kaukdama sirenomis, greitoji medicinos pagalbos mašina iš tolimo kaimo atvežė labai sunkios būklės, dar nė metų neturintį kūdikį. Atsitiktinai, kaimynė, išgirdusi vaiko verksmą, rado jį sandėliuke sumuturiuotą į skudurus. Greta voliojosi į ledą sušalusio pieno buteliukas. Motina namuose tuo metu priiminėjo naują gerbėją, kuris netikėtai ilgiau užsibuvo. Vaikas išgyveno. Sustiprėjo. Tapo viso skyriaus numylėtiniu. Motina pasirodė gal po kokių dviejų savaičių. Paprašiau tą pabaisą pakviesti į kabinetą, o pats paskubomis ieškojau žodžių triuškinančiam pamokslui. Nedrąsiai prasiveria durys ir įeina jauna rausvažandė kaimo mergina. Apsirengusi plonu palteliu - už lango dar tik pradėję tirpti sniego kauburiai. Tačiau galutinai mano žadą atėmė nusmukusi kaproninė kojinė. Dingo visa retorika ir persmelkė mintis - ji juk taip pat vargšė. Savo tėvų auka, kurie galbūt ir ją augino tvarte. Tada, pirmą kartą taip stipriai supratau, kad pavyzdys, kurį gauname nuo pirmų gyvenimo dienų, dar šeimoje yra didžiausias mokytojas. Gyvenimas šią išmintį daugybę kartų patvirtino.

Rašydamas savo šeimos istoriją nustebau pamatęs, kiek daug per tuos kelis amžius čia susipynę giminių, pavardžių. Koks tankus ir stiprus audinys. Tūkstančiai tokių audinių, tampriai persipindami, ir sudaro valstybę. Tavo Tėvynę. Šią informaciją perkėlus į medžio įvaizdį, pamatai kokia tanki, tiesiog neįžengiama, susipynusi šaknimis ir šakomis giria atsiranda. Čia ne tik valstybės, bet ir gamtos tęstinumas. Žinoma, yra šakų, ant kurių neužauga gilės. Ir ką? Ar tos paskutinės gilės nustoja būti mylimos? Atsiranda audinyje maža skylutė, bet jo stiprumas nenukenčia. Blogiau, kai jauni žmonės, išmokę skaityti, bet nepratę mąstyti, ima šią, per ilgus tūkstantmečius nusistovėjusią, tvarką sąmoningai ardyti. Tai su beprotišku užsidegimu daro ne tik prisiskaitę Markuzės, Engelso, Lenino ar Mao kliedesių. Nieko jau nebestebina, kad šia ideologija persiėmę ne tik paaugliai su mozoliais ant pirštų nuo nepaleidžiamo nei minutei iš rankų mobiliako, bet ir solidūs politikai stumiantys kokią Stambulo deklaraciją ar aukštuose krėsluose pezantys apie kažkokią šeimų įvairovę. Įžiūri ją dvasiose, nes Konstitucijoje neranda.

Todėl nieko nuostabaus, jeigu valstybė, o tiksliau žmonės, pelnę pasitikėjimą ją valdyti, rūpindamiesi jos išlikimu, atsisuka į jos pamatines tvirtumo šaknis. Protingą meilę visiems pademonstruoja kurdami palankesnes sąlygas šeimai, auginančiai vaikus, valstybės giriai ir jos gyvasčiai. Šeimos sąvokos gynimas ar svetimo ženkliuko neprisisegimas anaiptol nereiškia, kad kas nors yra mažiau mylimas ir gerbiamas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s