Antanas Baskas: Liberalų konservatorių grasinimų ir prievartos pasekmės

Kokios pasekmės grasinimo, kad nevakcinuoti nebus įleidžiami į miesto, priemiestinį ir tarpmiestinį transportą? Vėliau paliktas ribojimas tik į tarpmiestinį.

Kokios pasekmės įvesto ribojimo, kad nevakcinuoti neįleidžiami į vaistines, esančias prekybos centruose, į valgyklas ir kavines, į poilsio namus, dideles parduotuves ir daugelį mažų parduotuvių ir dar daug kur kitur?

Kokios pasekmės grasinimo, kad bus įvestas karantinas? Tikėtina tik nevakcinuotiems. Ar negalima bus jiems išeiti iš namų, ar vykti į kitas savivaldybes, draudimas susitikti dviem šeimoms, kaip dar bus apsunkintas jų gyvenimas?

Statistikos departamentas, įvertinęs pastarųjų 2 dešimtmečių mirčių skaičius pranešė, kad šį rugsėjį ir spalį fiksuotas mirčių perteklius. Pagal perteklinį mirtingumą Lietuva yra 5 pasaulyje. Perteklius yra 1600. Tai reiškia, kad 2021 rugsėjį ir spalį mirė tūkstančiu aštuoniais šimtais daugiau, nei ankstesniais metais šiais mėnesiais.. Dažniausiai miršta moterys. Tuo laikotarpiu nuo COVID mirė gal keli šimtai. Tad kokios priežastys lėmė virš tūkstančio ir kelių šimtų perteklinių mirčių 2021 rugsėjo ir spalio mėnesiais. Ar jos tokį patį perteklinį mirtingumą lems lapkritį ir tolesnius mėnesius? Kol tyli valdžios pasirinkti ekspertai ir dėl to negali būti nešališki, nustatydami perteklinio mirtingumo priežastis, pateikiu savo suvokimą.

Mirtingumą didino baimė užsikrėsti virusu, baimė, kad nuo skiepo bus blogiau, baimė, kad užsikrės artimieji, baimė, kad jau užsikrėčiau, baimė, kad valdžia dar labiau apribos gyvenimą. Psichologai ir psichiatrai gali pasakyti, kokiems žmonėms padidėjusi baimė juos žudo. Kiek mirčių lėmė nurodyti aukščiau gyvenimo ribojimai? Jais grasinta ir ar jie įvesti nurodyto perteklinio mirtingumo laikotarpio pradžioje. Todėl verta aiškintis, kaip kiekvienas iš jų galėjo lemti ar lėmė perteklinį mirtingumą.
Aišku, kad jie didino baimes. Baimė, kad negaus medicininių paslaugų, baimė, kad negalės nuvažiuoti troleibusu į polikliniką. Baimė, kad negalės nusipirkti vaistų, maisto, nes į artimiausią parduotuvę, vaistinę neįleidžia nevakcinuotų, o mažosios parduotuvės per toli, kad galėtų nueiti. Nevakcinuotų 300 000 (trys šimtai tūkstančių).

Deja, minėti ribojimai nesumažino užsikrėtimų skaičiaus. 2021 rugsėjo -spalio mėnesiais COVID-19 protrūkių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis mažėjimo tendencijų nebuvo. 2021 10 22 d. pranešimas: Pagal atvejų skaičių Lietuva su 1163 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodikliu yra antra po Latvijos, kurioje jis siekia 1256. Tuo tarpu bendras Europos šalių vidurkis - 190 atvejų. 1 mln. gyventojų per 14 dienų Lietuvoje tenka 134 mirtys ir tai trečias didžiausias. Europos šalių vidurkis siekia 24 mirtis.

2021 11 10 d. Vyriausybė tarėsi dėl griežtesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp kurių siūlymai galimybių pasą taikyti nuo 12 metų, įvesti privalomą kaukių dėvėjimą bei panaikinti testavimosi alternatyvą. Bet atsisakyti aukščiau minėtų ribojimų, padidinusių mirčių skaičių, NESIŪLO.

Privalomas kaukių dėvėjimas be baudimo už jomis nedengimą nosies nepadės Geriau valdžiusiose pandemiją baudos už nesisaugojimą apkrėsti aplinkinius. Lietuvoje už kaukės nedėvėjimą pradžiai tik įspėjimas. Todėl viešajame transporte daug keleivių nedengia kauke nosies. Be to, reikėtų uždrausti pardavinėti nemedicinines, nes jos išvaizda nesiskiria nuo medicininių kaukių.

Be to, bus siūloma paskiepytiems žmonėms po kontakto su sergančiuoju izoliuotis arba atlikti testą. Vėl tik siūloma, bet ne privaloma ir be veiksmingų baudų už izoliavimosi nesilaikymą. Gundė rugsėjyje skiepytis, leisdami turintiems G pasą nedėvėti kaukių uždarose patalpose. Izoliavimasis turėjusių kontaktą su užsikrėtusiuoju lieka neveiksmingas Lietuvoje. O be jo ir vakcinos mažiau veiksmingos, kaip ir be veiksmingo kontaktų atsekimo. Jis Lietuvoje apgailėtinas. Be mobiliųjų telefonų panaudojimo nustatyti asmens buvimo viešoje vietoje laiką, nežinau, kaip kontaktų atsekimą padaryti veiksmingu. Mobilieji daugeliui valstybių padėdavo nustatyti virš šimto turėjusių kontaktą su užsikrėtusiu.

Bloomberg duomenimis Ispanija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija kaip ir daugelis ir ne Europos valstybių turėjo staigų mirčių didėjimą 2020 pradžioje tris mėnesius, o nuo 2020 pavasario iki 2021 m. lapkričio 09 d. mirčių nuo COVID didėjo nežymiai. Mirčių tenkančių milijonui gyventojų Italijoje 131, Prancūzijoje 117, Lietuvoje virš 2000, Kinijoje 3,3, Naujoje Zelandijoje 5,8 mirčių per visą pandemijos laikotarpį. Čia mirtys tiesiogiai nuo viruso, pagal perteklines mirtis nuo viruso valdymo nevykusių priemonių Lietuva penkta pasaulyje. Bet ir toliau nenumatoma naudoti tas priemones, kurios daugeliui valstybių padėjo geriau valdyti pandemiją.

Man nekelia abejonių, kad Lietuvoje mirčių nuo COVID būtų buvę kelis kartus mažiau, jei būtų naudotos priemonės, kurios daugeliui valstybių padėjo suvaldyti mirčių skaičiaus didėjimą visą laikotarpį nuo 2020 pavasario iki 2021 11 09 d. Deja, Lietuvos valdžios (Vyriausybė, LRT, DELFI ir kita liberalus palaikanti žiniasklaida) labiausia protegavo vakcinaciją ir kaltę už padėtį Lietuvoje vertė nepasiskiepijusiems. Nors pasaulyje daug valstybių, kuriose padėtis geresnė, o pasiskiepijusių mažesnis procentas nei Lietuvoje.

Pagal valstybės naudotomis priemonėmis valdyti pandemiją pasiektą saugumą neapsikrėsti virusu Rumunija 27-ta, vakcinuota 25,9 proc. gyventojų, Taivanas 42-ras, vakcinuota 30 proc. Lietuvoje vakcinuota daugiau kaip pusė gyventojų, bet jos atsparumas užsikrėtimui mažesnis nei 53 didžiausią atsparumą sudariusių valstybių. Vienos iš jų atsparumą viruso plitimui daugiau pasiekė vakcinavimu. Kitos daugiau aukščiau minėtomis priemonėmis. Taivanas dar ir neleidžiant į parduotuves, restoranus turinčių temperatūrą. Lietuvoje įleidžia karščiuojančius, jei turi G pasą. Tai rodo, kad dėl daugelio mirčių kalti ne gyventojai, bet valdžia, nenaudojusi priemonių, kurios daugeliui valstybių padėjo pristabdyti mirčių skaičiaus didėjimą jau 2020 pavasarį ir todėl jose mirčių tenkančių milijonui gyventojų dešimtimis ir šimtais kartų mažiau nei Lietuvoje