respublika.lt

Antanas STAPONKUS: Ritualinėse diskusijose skandinamas įstatymas

(11)
Publikuota: 2023 gegužės 02 10:36:06, Antanas Staponkus, Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius
×
nuotr. 2 nuotr.
Visuotinį nekilnojamojo turto mokestį turėtų mokėti visi - ir turintys vienintelį butelį daugiabutyje, ir tie, kurie turi jų ne vieną ar yra pasistatę prabangius kotedžus. Eltos nuotr.

Šiuo metu Seimo darbotvarkėje - vėl mokesčių reforma. Kalbama ir apie visuotinio nekilnojamo turto mokesčio įstatymą. Visa tai daugiau nei dvidešimt metų kartojasi kaip koks ritualas.

 

Apie šio įstatymo būtinumą Vyriausybė prakalbo dar 2001 m. priimant metinį biudžetą. Į diskusiją įsitraukė politikai, ministrai, verslininkai, gyventojai, žiniasklaida. Prieš siūlomą įstatymą keletoje televizijos laidų pakalbėjo kai kurie stambių firmų savininkai, finansininkai. Biudžetas buvo patvirtintas. O apie siūlomą įstatymą - tyla.

Panašios diskusijos kartojosi gal dešimtmetį, ir vis be rezultatų. Pastarąjį dešimtmetį pradėta apmokestinti ypač didelės vertės nekilnojamąjį turtą (NT). Tačiau dalinio nekilnojamojo turto apmokestinimas yra tolimas nuo visuotinio šio turto mokesčio įstatymo.

Kai apmokestinami tik didelės vertės nekilnojamojo turto savininkai, akivaizdžiai pažeidžiamas teisingumas - taip griaunama visuomenės santarvė. Į biudžetą surenkama palyginti nedaug šio mokesčio. Blogiausia, kad dalinio, su įvairiomis išimtimis nekilnojamojo turto apmokestinimas kompromituoja visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo esmę, net kelia abejonių dėl jo reikalingumo.

Seime numatomas svarstyti NT įstatymo projektas daug kuo neatitinka visuotinio nekilnojamojo turto įstatymo principinių reikalavimų, todėl, jeigu bus priimtas, įstatymas bus surogatinis.

Kodėl taip atsitinka? Sunku patikėti, kad įstatymų leidėjai ir jų konsultantai - ekspertai ekonomistai nesuvoktų visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo esmės ir naudingumo valstybei bei visuomenei. Tikriausiai, kaip anksčiau, taip ir šiuo metu, priimti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą kliudo daugelis įvairaus rango politikų, valstybės ir savivaldybių tarnautojų, verslininkų ir kitų asmenų, valdančių didelį nekilnojamąjį turtą.

Jie suinteresuoti, kad priimame įstatyme būtų landų dėl valdomo turto apskaitos ir kad nebūtų tvarkos bei griežtos kontrolės jį valdant. Daugeliui šio turto savininkų nepageidaujamos yra temos, iš kokių lėšų buvo įsigytas didelės vertės turtas, kiek gaunama pajamų jį naudojant, išnuomojant ir perkant-parduodant. Nekilnojamojo turto įgijimas, užvaldymas, prekyba juo sudaro didelę šešėlinės ekonomikos dalį.

Visuotino NT mokesčio įstatymo principai

Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis iš visų mokesčių yra labiausiai pagrįstas, teisingiausias ir naudingas visiems šalies gyventojams. Tačiau jis toks yra tada, jei laikomasi pagrindinių visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo principų.

Susipažinkime su pagrindiniais šio įstatymo principais. Visų pirma, visuotinumo principas yra esminis. Visuotiniame NT mokesčio įstatyme turėtų būti numatomas bendras mokestis, t. y. mokestis už žemę, kitus gamtos išteklius, už pastatus, statinius ir panašius objektus, ir tą mokestį turėtų mokėti visi - ir juridiniai asmenys (įmonės bei organizacijos), ir fiziniai asmenys.

Tai garantija, kad ne tik bus surinkta nemažai lėšų į biudžetą, bet bus įgyvendintas pagrindinis šio įstatymo tikslas: bus tiksli nekilnojamojo turto apskaita, nustatyti tikrieji jo savininkai, o svarbiausia - priimtas įstatymas bus priemonė paskatinti, o kam, patinka, gali sakyti - priversti Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto savininkus esmingai pagerinti jų valdymą ir naudojimą gamybinei veiklai ir paslaugų teikimui.

Svarstant nekilnojamojo turto mokesčio projektus, ypač kliūna apmokestinimo visuotinumo nuostata. Dažnas siūlo atleisti savininkus nuo vieno būsto (buto ar gyvenamojo namo) apmokestinimo. Tačiau išeitų, kad atleidžiamas nuo šio mokesčio, sakykim, nuošalioje vietoje gyvenantis kaimo žmogus, kurio būsto vertė - keli tūkstančiai eurų, bet šio mokesčio nemokėtų ir didelį gyvenamąjį namą prestižiniame sostinės rajone turintis savininkas, nors jo būsto vertė - pusė milijono ar daugiau eurų. Argi tai būtų teisinga?

Kai kas siūlo įstatyme nustatyti turto vertės neapmokestinamą minimumą. Tačiau aišku, kad savininkai savo valdomą nekilnojamąjį turtą formaliai išdalytų (perrašytų) giminaičiams, artimiesiems, ir tada, pasinaudodami neapmokestinamo minimumo lengvata, išvengtų šio mokesčio.

Antra, mažas pajamas gaunančių gyventojų padėtis nepablogėtų, priešingai - priimant visuotinį NT turto mokesčio įstatymą, būtina automatiškai, nereikalaujant jokių papildomų dokumentų apie pajamas, skirti priemokas mažas pensijas, pašalpas, kitas išmokas gaunantiems gyventojams iki išgyvenimui reikiamos sumos. Šiems tikslams naudoti lėšas, surinktas į biudžetą iš šio mokesčio ir iš efektyvesnio nekilnojamojo turto naudojimo.

Svarbu, kad šis įstatymas būtų vykdomas kartu su visuotinio turto ir pajamų deklaravimo įstatymu - tai palengvintų jo administravimą. Mokesčio bazė - nekilnojamojo turto vertė, kitaip sakant, jo kaina rinkos sąlygomis. Turtą reikėtų vis iš naujo įvertinti kas keleri (pvz., kas treji ar penkeri) metai.

Koks turėtų būti mokesčio tarifas? Kadangi mūsų visuomenėje didelė gyventojų socialinė nelygybė, bent pirmuosius trejus ar penkerius metus po šio įstatymo priėmimo mokestis turėtų būti kelių (gal keturių) tarifų dydžių, t. y. progresinis, atsižvelgiant į valdomo turto vertę. Mokestis per metus turėtų būti, sakysim, nuo 0,1 proc. iki 0.4 proc. nuo valdomo turto vertės. Didelės vertės turtas (sakysim, brangesnis nei 0,5 milijono eurų) galėtų būti apmokestinamas ir brangiau.

Nekilnojamasis turtas, kurio apsauga ir tinkamas naudojimas yra nepaprastai svarbus bendriems visuomenės interesams (pavyzdžiui, žemė valstybės saugomose teritorijose, rekreacinėse vietose - paežerėse, paupiuose, esantys priemiesčių miškai, vandenys - ežerai, upės, paminklinėje miesto teritorijoje esanti žemė bei pastatai ir pan.), galėtų būti apmokestinamas ir didesniu tarifu - 1,5-2 proc.

Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo ar lengvatos turėtų būti taikomos tik išimtinais atvejais. Kadangi nekilnojamasis turtas priklauso ir valstybei, ir savivaldybėms, ir privatiems juridiniams bei fiziniams asmenims, tai ir jo mokestis turėtų eiti atitinkamai į bendrą valstybės ir į savivaldybių biudžetus.

Šiuo metu LR Seime numatomame svarstyti įstatymo projekte yra siūloma suteikti savivaldybėms teisę nustatyti ar keisti (mažinti ar didinti) mokesčio tarifą. Tai neleistina, nes tai būtų landa politikų korupcijai vešėti.

Argumentai mokesčio įvedimo pagrįstumui

Visuotinio NT mokesčio įvedimo priešininkai neretai pateikia argumentą, kad jis esąs nepagrįstas, nes žemės, kitų gamtos išteklių ir pastatų savininkai šį turtą įsigijo už lėšas, kurios jau buvo apmokestintos. Tačiau būtina suprasti, kad vadinamasis NT mokestis yra ne už valdomą turtą, bet už gamtinę aplinką, kurioje yra nekilnojamasis turtas, ir už infrastruktūrą, kuria naudojasi šio turto savininkas.

Juk akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas - žemė, vandens baseinai (ežerai, upės, jūros šelfas), miškai, augalija ir gyvūnija, oro erdvė, kiti gamtos ištekliai, pastatai su jų užimama teritorija - yra tuo ypatingi, kad, nežiūrint kas yra jų savininkas, visada priklauso ir visai tautai, visiems valstybės piliečiams ir turi būti valdomas, tvarkomas, naudojamas, saugomas atsižvelgiant į viešąjį interesą.

Žemė yra tautos gyvavimo ir išlikimo pamatas, ateities kartų egzistencijos sąlyga. Ne visi valstybės gyventojai gali būti žemės savininkais, nes jos plotas, kaip ir valstybės teritorija, yra ribotas, tačiau visiems gyventojams svarbu, kad žemė ir kiti gamtos ištekliai būtų veiksmingai ir saugiai naudojami, - tai yra visų gyventojų išsimaitinimo šaltinis, gyvenimo, sveikos aplinkos ir poilsio vieta.

Įvairiose vietovėse esančios žemės kaina skirtinga. Derlingos žemės plotas yra daug kartų brangesnis negu pelkėtas sklypas, o paežerių ar pajūrio gražaus kraštovaizdžio sklypas daug brangesnis negu sklypas prie aplinką teršiančios įmonės, žemės sklypas prie didžiųjų miestų, prie gerų kelių brangesnis negu žemė atokiame Lietuvos kampelyje.

Ir tas žemės vertės skirtumas ne savininko sukurtas, bet nulemtas gamtinės aplinkos ir daugelio visų valstybės gyventojų sukurtos infrastruktūros, galimybės savininkui naudotis civilizacijos teikiamais patogumais. Taigi ši vertė, lemianti žemės ir kito nekilnojamojo turto kainą, priklauso valstybei ir visai tautai.

Svarbus argumentas visuotinio NT mokesčio atsiradimui yra tas, jog, įvedus visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, tuo pačiu gerinant jo apskaitą, skatinant jo veiksmingesnį naudojimą, keistųsi investicijų struktūra. Matome, kad daugelį metų pinigai buvo investuojami ne į gamybą, o į nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto kainos labai augo, vadinasi, augo ir savininkų kapitalas. Juo labiau, kad NT mokestis daugelį metų buvo labai mažas ir tik už žemę bei verslui naudojamus pastatus. Esant tokioms investicijų sąlygoms, stokodama lėšų, sunyko ypač regionuose pramonė, nuskurdo žemės ūkis, iš dalies paslaugų sfera.

Lietuvos teritorijoje gamybinė veikla būtų plėtojama tolygiau, nes įmonės būtų statomos regionuose, firmos kuriamos rajonų centruose, miesteliuose, nes čia nekilnojamojo turto mokestis būtų daug mažesnis negu didžiuosiuose miestuose. Regionų gyventojai galėtų gauti darbo. Grįžtų emigravę kraštiečiai.

Pagerinus nekilnojamojo turto apskaitą ir jo naudojimą, galima būtų geriau kontroliuoti, kaip šio turto savininkai laikosi aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimų ir griežtai reikalauti, kad žemės savininkai neapleistų žemės, naudotų ją pagal paskirtį, laikytųsi ekologijos reikalavimų, kad miškų savininkai prižiūrėtų miškus, kad ežerų ir upių savininkai saugotų šiuos telkinius nuo taršos, juose įveistų žuvų, kad kultūros paveldo objektų savininkai rūpintųsi šių objektų apsauga, restauravimu, tvarkymu.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
4
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (11)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s