Algis DŽIUGYS: Dar kartą apie tranzitą į Kaliningradą (Karaliaučių)

Vyriausybė bando mus įtikinti, kad mes esame bananų respublika ir kad per visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį rusai per mūsų teritoriją vežiojo ką tik nori be jokio susitarimo su mumis. Aišku, kad tokiais kliedesiais patikėjo tik partinis aktyvas ir kiti šiuolaikiniai „komjaunuoliai", o Briuselis nors viešai mūsų vyriausybę palaikė ir skystai paplojo už mūsų pasirodymą šiame cirke, užkulisiuose mūsų klounams už nevykusį numerį tyliai atskaldė riebių antausių. O paskui cirkas išvažiavo, bet klounai pasiliko. Ir, deja, panašu, kad tai dar nepaskutinis mūsų klounų pasirodymas.

Iš to kas pasirodo viešumoje matyti, kad mūsų URM net iki šios dienos nežino, kokias sutartis su Rusija dėl Karaliaučiaus tranzito buvo Lietuva sudariusi ir kokie tebėra Lietuvos įsipareigojimai. Beje, Rusijai įvestos sankcijos pačios savaime nepanaikino Lietuvos įsipareigojimų kaimyninei valstybei. Dabartės, mūsų sumišusi Vyriausybė ir pasimetę propagandistai karštligiškai galvoja, kaip visą tą Karaliaučiaus tranzito reikaliuką užglaistyti, kad mažiau smirdėtų. Tačiau tie pasiteisinimų kliedesiai, kuriuos girdime iš mūsų vyriausybės, reikalus dar labiau gadina. Pamirštama, kad kokybiškai propagandai būtina žinoti ir tiesą, nes kitaip nepavyks sukurpti įtikinančio melo. Todėl padėkime mūsų propagandistams ir atskleiskime tą gilią Lietuvos sutarčių paslaptį, kad jie jaustų ribas ir suvisam neprasmegtų melo liūne. Taigi, jaunojo propagandisto bibliotekai galima pasiūlyti minimalų dokumentų rinkinėlį apie Karaliačiaus tranzitą:

*1991-07-29 buvo priimta ir nuo 1992-05-04 įsigaliojo „Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų". Mokantis skaityti ir neturintis bėdų su teksto suvokimu pastebės, kad šioje sutartyje yra žodžiai „Lietuvos Respublika prisiima įsipareigojimą" ir „bus sureguliuotos specialiame <...> susitarime", iš kurių supras, kad yra dar bent vienas susitarimas, kuris tik papildo šitą esminę sutartį. Toks susitarimas buvo priimtas tuo pačiu metu.

*1991-07-29 buvo priimtas ir nuo 1992-05-04 įsigaliojo „Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje-kultūrinėje RTFSR KALININGRADO srities raidoje".

Atskirai URM ekspertams pažymime, jog tame straipsnyje yra žodžiai, kad „Lietuvos Respublika garantuoja Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos liaudies ūkio krovinių tranzitinius pervežimus per Lietuvos Respublikos teritoriją". Minėtame susitarime taip pat rasime, kad „Šis Susitarimas sudaromas penkeriems metams. Jo galiojimas bus savaime pratęstas tam pačiam laikotarpiui, jeigu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos, nė viena Šalis raštu nepraneš, jog ji nori nepratęsti Susitarimo arba padaryti jame pakeitimus". Negirdėjau, kad susitarimas būtų atšauktas, nepratęstas ar pakeistas. Dėl gyventojų tranzito buvo numatyta sudaryti atskirą susitarimą.

Galiausiai, Lietuvai stojant į ES, tarp ES ir Rusijos 2002 metų lapkričio 11 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl krovinių ir žmonių tranzito per Lietuvą.

Pabaigai tikslinga pagalvoti apie galimas prielaidas kodėl įvyko taip, kaip įvyko. Tikėtinos priežastys:

I) Vieni diletantai sudarinėjo sankcijų paketą. Diletantai todėl, kad kurdami sankcijas pamiršo apie Karaliaučiaus tranzitą. O kiti diletantai beatodairiškai puolė jį vykdyti. Diletantai todėl, kad a) trūksta elementarios patirties teisėje ir politikoje, b) arba, kad pagal savo esmę yra primityvūs vykdytojai, nes patys nesugeba savo galva mąstyti. Kitaip sakant „liepki kvailiui melstis, tai jis galvą prasiskels".

II) Galima įtarti ne diletantus, bet piktą vidinę valią bet kurioje stadijoje, t. y. įtarti kenkėjus Briuselyje ir/arba Vilniuje.

III) Galima įtarti piktą išorinę valią, kuri moka valdyti tuos diletantus, t.y. jai „naudingus iniciatyvius idiotus".

Sunku būtų patikėti, kad mūsų Vyriausybėje dirba vien diletantai. Pavyzdžiui URM viceministras Raimundas Karoblis prisipažino, kad apie Lietuvos įsipareigojimus Karaliaučiaus tranzitui buvo iš anksto pranešta Briuseliui. Jei gerbiamas Raimundas sako teisybę, tai tada keista, kad Lietuva pasielgė taip, lyg tų įsipareigojimų net ir nebūtų buvę.

Kol kas Lietuva Kremliui neįdomi ir nereikalinga, o ir Karaliaučius dėl tranzito draudimo imitacijos nenukentėjo. Tačiau Rusijos okupacinei kariuomenei katastrofiškai trūksta karių Ukrainos fronte - Kremliaus propaganda vis dar nesugeba prisikviesti jaunimo savanoriais į karą. Be pakankamai pagrįstos propagandinės isterijos Kremliui bus sunku suvaryti šauktinius į frontą. Jau dabar jie su tuo turi bėdų. Nepaisant didelio rusų pritarimo Vladimirui Putinui, patys jie nerodo didelio noro kariauti ir yra prieš mobilizaciją, todėl Kremlius karštligiškai ieško nors kažkokių pasiteisinimų prieš savo liaudį bent dalinei mobilizacijai. Karaliaučiaus tranzito draudimas gali padėti Kremliui pakeisti visuomenės nuomonę šiuo klausimu. Pastarojo meto mūsų vyriausybės triukai su tranzitu kaip tik gali būti dar viena priežastis Kremliui pradėti masinę propagandinę isteriją Rusijoje tam, kad įtikintų savo liaudį Vakarų pasaulio nesugebėjimu laikytis sutarčių ir „padėties baisumu", o tada jau oficialiai paskelbtų dalinę mobilizaciją. Apibendrinant, mūsų URM veiksmai labiau panašūs į provokaciją ir jei Rusijoje bus paskelbta dalinė mobilizacija, tai bus galima įtarti kas prie to prisidėjo konkrečiais darbais.

Jaunas ir nepatyręs bei istorijos nežinantis propagandistas gali paprieštarauti, kad V.Putinui nereikia jokio preteksto. Tokiam naivuoliui priminsime, kad net Adolfui Hitleriui karui prieš Lenkiją ar Josifui Stalinui Lietuvos okupacijai prisireikė formalių pretekstų. Tegu ir dirbtinai jų pačių sutvertų, bet formalūs pretekstai turėjo būti. Netolima istorija taip pat moko, kad Michailo Saakašvilio provokacija su Cchinvalio apšaudymu 2008 rugpjūčio 8-ąją tapo svariu pretekstu Rusijai užpulti Sakartvelą pilna jėga. Rusija net nebuvo už tai rimtai nubausta, nes formaliai kartvelai, kas ir buvo pripažinta ES atskaitoje, karą pradėjo pirmi.

Todėl ir mūsų valdžios tokio lygio provokacijos dėl Karaliaučiaus tranzito irgi gali tapti casus belli, t.y. pakankama ir Rusijos požiūriu teisėta priežastimi Lietuvos okupacijai. Tikėtis, kad NATO tokiu atveju besąlygiškai mus gins yra kiek naivoka, nes įdėmiai paskaičius NATO sutartį, galima suprasti, kad tokios Lietuvos vyriausybės provokacijos gali tapti pakankama formalia priežastimi kai kurioms NATO šalims atsisakyti ginti Lietuvą.

Taigi, cirkas išvažiavo, o pasilikusiems klounams beliko apsispręsti kas jie yra:

- ar visiški diletantai, nematantys toliau savo nosies ir nemokantys paskaičiuoti net vieno žingsnio į priekį;

- ar kažkam naudingi iniciatyvūs idiotai;

- ar sąmoningai nežinia kieno užsakymus vykdantys provokatoriai.

Nors negalima atmesti ir tokios galimybės, kad jie yra tiesiog klounai ir tiek.

Tokia mano nuomonė apie Karaliaučiaus tranzito reikalus. Tik gaila tų daugumos profesionalių URM darbuotojų, užspaustų įžūlios, agresyvios ir rėksmingos diletantų mažumos.

Šaltinis