1 nuotr.Rašydamas šias eilutes, esu suinteresuotas - ir to neslepiu. Kas norėtų atsidurti kalėjime dar 9 metams? Tiek pareikalavo prokurorė neseniai vykusiame teisme. Tačiau yra ir žymiai didesnis - viešasis interesas.
Interesas praskleisti slaptumo uždangą, kurią nuleido prokuratūra. Sužinoti daugiau apie mano bylą. Ką gi tokio tas A. Paleckis prišnipinėjo? Žmonės nori viešumo, faktų. Žiniasklaida daugybę kartų platino prokuratūros versiją. Gal ji galėtų išklausyti ir manęs?
Prokuratūra nuo pat teismo pradžios reikalavo slaptų teismo posėdžių. Teismas tik iš dalies tenkino šį reikalavimą. Kita vertus, prokuratūra pati oficialiai pripažino, kad mano byloje nėra valstybės paslapčių. Jokių. Tai kam tada tas slaptumas? Kur čia šuo pakastas?
Kad suprastume prokuratūros slapukavimo priežastis, grįžkime į 2018-ųjų gruodžio 19-ąją. Tądien Lietuvą sudrebino žinia: šalį apraizgė Rusijos šnipų tinklas! Žinią paskelbė iškart trijų jėgos struktūrų - prokuratūros, VSD ir policijos - vadovai. Bendroje spaudos konferencijoje. Ar dažnai, beje, tenka tokias matyti? Tikrai ne. Taigi, norėta paskelbti žinią neeilinę, žinią ypatingą.
Vadovai kalbėjo apie rastus įkalčius. Apie kilusią visiems grėsmę. Ir apie mane šnipų tinklo epicentre. Nebaigę bylos tyrimo, pačioje jo pradžioje šie vadovai kažkokiu mistiniu būdu jau žinojo, kad aš - šnipas. Ir viešai tai įvardijo. Šitaip pažeisdami nekaltumo prezumpciją.
Netrukus prokuratūra papildė kaltinimą - esą surinkau ir perdaviau Rusijai duomenis apie Sausio 13-osios bylą tyrusius Lietuvos pareigūnus. Ir surinkau informaciją apie Lietuvoje kalinčio Rusijos kariškio Jurijaus Melio sveikatą. Maža to, aš dar planavau pagrobti įkaitą - žinomą politiką, dabar apžvalgininką Audrių Butkevičių... Viešai man įsmeigtą šnipo ir teroristo etiketę po platųjį pasaulį išnešiojo dalis žiniasklaidos.
528 paroms, t.y. pusantrų metų užrakintas izoliatoriaus vienutėje, it vienuolis bendraudamas tik su knygomis ir rašydamas savąją (netrukus ją publikuosiu, o jos ištraukos gal prevenciškai sudomins Vitą Tomkų ir jo leidinius), aš vis laukiau - kada gi man pateiks žadėtus įkalčius? O būtent: mano prišnipinėtus konkrečius duomenis apie minėtus asmenis. Kur jie?
Galop man pateikė tokį galutinį kaltinimą: aš šnipinėjau pagal... nenustatyto Rusijos žvalgybininko užduotis. Aš... planavau surinkti minėtus duomenis. Ir pavedžiau juos surinkti... nenustatytam asmeniui.
Gal, sakau, verta jau Baudžiamąjį kodeksą papildyti nauju straipsniu - „Ketinimas šnipinėti pagal nenustatyto žvalgybininko užduotis"? Bausmė - kaip už šnipinėjimą: nuo 3 iki 15 metų, vidurkis - 9 metai.
Tada ėmiau laukti konkrečių žinių apie minėtą Rusijos šnipų tinklą. Ilgai laukiau. Iki dabar laukiu. O gal jūs ką girdėjote? Policija padarė kratas pas tuziną mano draugų. Įtardama juos esant tinklo nariais. Bet įkalčių irgi nerado - kitaip gi būtų juos paviešinusi. Juk taip?
Tiesa, be manęs atsirado dar vienas tinklo tinklininkas. Kuris net prisipažino šnipinėjęs. Tai vilnietis Deimantas Bertauskas. Už tokį jo prisipažinimą prokurorė aname posėdyje prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Bet štai koks kriukis: byloje radau dokumentą, kad 2018 m. spalio 10 d. policija sučiupo šį žmogų atsisiunčiant internetu vaikų pornografines nuotraukas... O už tai į kalėjimą sodina iki ketverių metų pagal 309-tą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nenorėjo žmogus kalėjiman, aš jį suprantu.
Todėl ir ėmė mane apkalbinėti. Ir su saugumiečiais bei prokurorais slapta bendradarbiauti. Šito jis net neslėpė teisme. Tai liudija ir kiti bylos dokumentai.
Dabar, manau, aiškėja, kodėl prokuratūra prašė slaptų teismo posėdžių. Ir kodėl ji pareikalavo grąžinti mane kalėjiman dar 9 metams. Tuomet juk visi galai būtų sukišti į vandenį. Tik šitaip prokuratūra galėtų pateisinti aną mano kalinimą pusantrų metų dar iki teismo. Juk A. Paleckis kaltas - tai ko dar norite? Kokius čia dar klausimus keliate?
Bet vienas klausimėlis tebetvyro ir tvyros. Paprastutis. Baudžiamasis kodeksas, kaip žinia, kartais laikomas rašymo stiliaus etalonu. Nes jis tikslus ir lakoniškas. 119-tas jo straipsnis būtent toks ir yra: šnipinėjo tas, kas rinko duomenis užsienio žvalgybai. Kertinis žodis čia - „rinko".
Bet prokuratūra taip niekam ir nepateikė, ką gi aš pririnkau apie minėtus Sausio įvykių bylą tyrusius pareigūnus, arba apie kalinį J. Melį. Gal, sakau, kurio nors prokuroro namų adresą iššnipinėjau? Ar bent jau mobiliojo telefono numerį? Ar kokią J. Melio ligą diagnozavau?
Bet ne: jokių mano surinktų duomenų apie tai prokuratūra niekam nepateikė.
Matyt, ji mano, kad su manimi nėra ko terliotis, pakaks abstraktaus kaltinimo. Tačiau gal vis tik visuomenė turi teisę žinoti, už ką siekiama dešimtmečiui įkalinti jos bendrapilietį?
