Algirdas ENDRIUKAITIS: Kiek dar teismai ir prokuratūra pateisins okupaciją rezistencinėse bylose?

Klaikus vaizdelis

Šiandien Lietuvoje teismais pasitiki apie 25 proc. gyventojų, kai tuo tarpu Danijoje 96 proc., Austrijoje 86 proc., Suomijoje 84 proc. Lietuvoje šiandien prokuratūra, teismai ir VSD nepamatuotai veikia kaip privatus konglameratas įsivaizduojant, kad jiems nebūtinos tikslios teisinės normos, tarnybinė priesaika ir etikos kodeksas vien tik sekant pasaką, kad teismas absoliučiai nepriklausomas ir absoliučiai neatsiskaitantis.

Aušvico vokiečių konclageryje karo metu buhalteriu dirbęs Oskaras Groeningas 2015 metais pripažintas kaltu prisidėjęs prie 300 tūkst. žmonių nužudymo, dabar šis 96 metų amžiaus vyras nuteistas 4 metams laisvės atėmimo už naikinamąjį darbą mirties stovykloje. Kokį nors dalinį analogą rastume Lietuvoje?

Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto Lietuvoje steigėjas, dar prieš gerą dešimtmetį pastebėjo: „Visos šios instancijos veikia kaip viena sistema ir viena kryptimi, viskas apversta aukštyn kojomis ir ne teismas yra pagrindinė grandis šioje sistemoje, kaip turėtų būti, o slaptoji politinė policija, kuri inicijuoja tam tikras bylas, surenka aibę kompromato, paskui jį atiduoda prokurorui, kuris daro viską, kad tą kompromatą įteisintų pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, atiduoda į teismą, ir teismas uždeda antspaudą. /.../ Sistema išsigimusi ta prasme, kad suaugusi slaptoji politinė policija (VSD), prokuratūra ir teismai." Gal tiesa, kad valstybėje turime valstybę?

2019 m. pasirodė Aldonos Meilutytės knyga apie Lietuvą „Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė". Tai aiškiai parodo kritinę situaciją Lietuvoje, valdžios mentalitetą, atsakomybę, vertybinę galią.

Mano bute padarytos mažiausiai trys slaptos kratos, išnešti dokumentai, knygos, šiaip asmens daiktai. Tai susieta su mano kritišku požiūriu ir keliamais reikalavimais dėl rezistentinių bylų numarinimo teismų ir prokuratūros rankomis. Tai VSD šantažo visagalybės braižas.

Dar sovietmetyje prokuratūros dokumentuotoje vadinamojo „Bananų baliaus", kai 1988 m. rugsėjo 28 d. į mitingą Katedros aikštėje susirinkusius žmones apsupo ir ėmė mušti milicininkai ir vidaus kariuomenė, byloje yra 22 sulaikytų asmenų pavardės, vardai, adresai ir 60 MVD tarnybų darbuotojų pareigos, tarp jų - dviejų pulkininkų.

Nepriklausomybės laikais „Bananų baliaus" nusikaltėlių, daužiusių protestuotojus, išteisinimas pagrįstas neva nebuvus trijų kartų sumušimo (suspardymo) kvalifikacijos sudėties, kurios nėra baudžiamajame kodekse. Faktas, kad tokia disidento Algimanto Andreikos, kuris buvo mušamas ir spardomas, byla per tiek metų neturi pabaigos ir atvirai vilkinama. Teisingumas A.Andreikai nebuvo atkurtas.

Retorinis klausimas: ar A.Andreikos žalojantis mušimas, spardymas, dėl ko jis turėjo ilgai gydytis Vokietijoje, ir jo mirtis, sulaukus vos 49 metų, neapima Lietuvos BK 100 ir 103 straipsnių sudėties? Ar gali tokioje „teisinėje valstybėje" šie pareigūnai dirbti, jeigu į juos buvo kreiptasi pagal įstatymą?

Nepagarba rezistencijai

Pateikiame keletą pavyzdžių iš Lietuvoje žinomos praktikos rezistencinėse bylose, kuriose ir ne teisės specialistui matomas angažuotumas, logikos, sveiko proto eliminavimas, priesaikos ir etikos kodekso negerbimas, tarptautinės teisės normų „užmiršimas" ir geležinė stribinė logika. Ir tai - ne dėl kvalifikacijos stokos, o dėl nuostatos ir mentaliteto.

Iš Seimo pirmininkės esu gavęs žinią, kad mano pastabos dėl Lietuvos teismų ir prokuratūros veiklos rezistencinėse bylose perduotos svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Dar praėjusių metų gruodį gavau tuometinio šio komiteto pirmininko Stasio Šedbaro pranešimą, kad toks pasvarstymas nereikalingas.

Argumentas toks, kad nuotoliniu būdu tokia problema svarstyta komitete, jame dalyvavo rezistentė Nijolė Sadūnaitė ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Pamenu prokurorės žodžius, kad svarstomų bylų verdiktai įsiteisėję ir nėra ką svarstyti. Spardęs auką budelis teisus. O ką reiškia nuostata, kad nusikaltimai žmoniškumui yra be senaties?

S.Šedbaras aiškino, kad bylos nagrinėtos tvarkingai ir tuo Seimo kompetencija baigiasi. Tai reiškia, kad negalimas teisėjų ir prokurorų priesaikos ir etikos gyvastingumo vertinimas. Kam tokie teisėjų ir prokurorų priesaikos ir etikos institutai, jeigu okupacinio MVD kapitono vertinimas BK 100 ar 103 straipsniu negalimas?

Suprantama, negalėjau turėti minties, kad, tarkim, šis Seimo komitetas turėtų svarstyti ir pakeistų mano nurodytų nepamatuotų verdiktų turinį. Prašymo esmė - informuoti Seimą dėl kritiškos padėties ir atviro teisių uzurpavimo rezistencinėse bylose. Tai atvira priesaikos ir etikos kodekso tema, o ne procedūrinis klausimas. Aš teigiu, kad teismai ir prokuratūra rezistencinėse bylose taip įsijautė ir veikia be kontrolės kaip valstybė valstybėje ir atskirais atvejais atvirai paneigia Lietuvos ir tarptautinę teisę.

Ir apskritai prokuratūra ir teismai, jeigu panagrinėti praktiką, laikosi niekinančio istorinio požiūrio, nepagarbos rezistencijai, aukai ir idėjai. Stribiškas požiūris į rezistenciją akivaizdus. Ir jeigu priimami ir ginami savavališki ir neteisiniai verdiktai, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikosi irgi tokios pozicijos, tai kiek pas mus yra teisinės valstybės ir akivaizdžios istorinės pagarbos rezistencijai.

Pateikiame keletą pavyzdžių kaip „kūrybiškai" vartomos okupacinės normos.

• Kankinimas ir kančios - niekis. Prokuroras Eugenijus Papučka nurodo: „Pažymėtina, kad kankinimu nepripažįstamas skausmas ar kančios, kurios atsiranda dėl teisėtų sankcijų ar yra tų sankcijų neatskiriama dalis." (2018-06-05 nutarimas atmesti skundą dėl Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos (LKBK) leidėjų persekiojimo). Toks tekstas tiktų ir Dzeržinskio ar Berijos raštuose. Visa tai Lietuvos valstybėje - aukų pajuokai ar pasityčiojimui?

• Tardymas teisėtas okupuotoje Lietuvoje. Teisėjas Valdas Bugelevičius teigia: „Baudžiamosios teisės prasme tardymo (šiuo metu ikiteisminio tyrimo) veiksmai patys savaime nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kelti juos atlikusių pareigūnų atžvilgiu, kadangi procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse." (2018-07-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis). Taip nurodoma, kad okupacinė teisė yra legitimi.

• Prokuroras Gedvydas Vaivada: „Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliktas dėl veiksmų, kurie buvo vykdomi okupuotoje Lietuvoje, remiantis ne tik okupavusios valstybės baudžiamaisiais įstatymais, tačiau ir visose srityse valstybėje galiojant LTSR įstatymams." (2016-05-03 nutarimas nutraukti LKBK persekiojimo bylą). Vadinasi, okupacinė teisė ir LTSR normos galioja ir 2016 metais.

• Teisėja Aiva Survilienė „...asmenys, tuo metu dirbę Valstybės saugumo komitete, prokuratūroje, teismuose, laikydamiesi tuo laikmečiu galiojusių įstatymų reikalavimų ir vykdydami procesinius tardymo veiksmus su nukentėjusiais negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal šiuo metu galiojančio baudžiamojo įstatymo straipsnius už nusikaltimus žmoniškumui." (Vilniaus apygardos teismo 2018-08-06 nutartis). Legitimuota okupacija!

• Teisėja Diana Butrimienė. „Z.Bernoto veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip A. Andreikos ir kitų asmenų persekiojimas dėl politinių ar kitų motyvų, kadangi persekiojimas tarptautinėje humanitarinėje teisėje suprantamas ir laikomas tuomet, kai tam tikrai grupei atimamos ar ribojamos teisės reikštis kurioje nors politinėje ar visuomeninio, socialinio gyvenimo srityje konkrečiais veiksmais (rinkimų teisės atėmimas, savos kalbos vartojimo draudimas, teisių kreiptis į teismą ribojimas ir pan.). Bylos medžiagoje duomenų apie tokius ribojimus nėra." (2006-03-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės nutartis dėl žiauraus rezistento A. Andreikos suspardymo bylos nutraukimo).

• Stribinė klasika. KGB smogikų grupė klasta ir apgaule suima partizanus V. Sabaliauską ir B. Žukauską, kuriuos okupacinis teismas nuteisia sušaudyti. Vilniaus apygardos teismo kolegija 2002-06-04 tuos du teisiamus smogikus, žudikus išteisina. Išteisinimo argumentai: „Tarp V.Sabaliausko suėmimo ir jo nuteisimo mirties bausme nėra priežastinio ryšio. V.Sabaliauskas mirties bausme buvo nuteistas teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. B.Žukausko nėra pagrindo laikyti nukentėjusiuoju dėl genocido jį suimant, nes jis irgi buvo nuteistas teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje." 2002-11-20 Lietuvos apeliacinio teismo kolegija nuosprendį patvirtina.

Praktikoje brukama mintis, kad rezistentai neišmanėliai ir ieško ko nepametę. Prokurorai ir teisėjai tiksliai pritaikę Lietuvos ir tarptautinės teisės normas genocido ir nusikaltimo žmoniškumui bylose.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas, pažeisdamas teisėjų etikos kodekso 2 straipsnį, numatantį reikalavimą didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais, o taip pat 6 straipsnio nuostatą, numatančią dėmesingai reaguoti į prašymus ir siūlymus, o taip pat 7 straipsnį - laikytis duotos teisėjo priesaikos laikosi nuošalės. Nejaugi rezistentai, persekioti ir niekinti okupantų, nenusipelnė pokalbio teisėjų etikos komisijoje detaliam problemos pasvarstymui ir paaiškinimui.

Neteisinių, netgi atvirų stribinių bylų rezistentų darbo grupė nustačiusi daug. Be teisinio, svarbus ir moralinis nagrinėjimo aspektas. Mes kalbame ne apie procedūrinius teismų ir prokuratūros veikimus, o apie akivaizdžius, sakyčiau, atvirus priesaikos ir etikos kodekso ignoravimus.

Tauta turi savigarbą ir vertybes. Valstybės idėją negali pats savo rankomis griauti. Mūsų pastebėtais atvejais ne reta kai teisėjai ir prokurorai nutolsta nuo priesaikos ir Etikos kodekso. Privalu išsiaiškinti, kas šiandien atvirai veikia prieš Lietuvos ir tarptautinę teisę. Ir tai reikia padaryti greitai, viešai ir tikint savo valstybe.