Didžiulė industrija su milijardiniais pelnais skirta tam, kad žmogus gyventų nesveikai, nuodytųsi, sirgtų ir būtų storas kaip Šrekas.
Ne mažiau didžiulė industrija su milijardiniais pelnais skirta tam, kad nesveikas, storas ir visaip sergantis žmogus būtų visaip brangiai gydomas, gyventų sveikai ir būtų plonas plonas kaip kartis.
Didžiulė industrija su milijardiniais pelnais skirta tam, kad žmogus pasijustų durniumi ir bejėgiu sraigteliu, kurio tikslas paklusti.
Lygiai tokia pat galinga ir pelninga industrija dirba tam, kad durnius pasijustų protingu, galingu, o susibūrusių primityvų gaujos pasijustų neįveikiamais, kuriems reikia paklusti.
Tik jokios, net nuostolingos industrijos nėra tam, kad žmogus būtų žmogumi, gyventų dorai, paprastai ir laimingai, išmoktų mylėti ir gerbtų tikrumą, būtų teisingas ir tokiu išliktų, net kai jam nenaudinga.
Nes naudos, pelno, pasidavimų ir parsidavimų visuomenėje tai „neinama" prekė. Dėl to nutolsta vaikai ir išyra šeimos, išduodami draugai ir ateina vienatvės, kuriose užsirakinama.
Savo neteisume ir susitaikymuose ieškoma tiesos, primityvų šurmuliukuose - prasmės ir pasiteisinimų, nesąmonėse ir juodoje nuodėmėje, kurios motinai neprisipažinsi net mirties patale - savęs.
Ir dažniausiai nerandama nieko, išskyrus tikro gyvenimo išskyras ir užsimiršimus. Ir tada ateina gelbėtojai - didžiulės industrijos su milijardiniais pelnais, skirtos užsidirbti iš tavo nevilties.
Ratas užsidaro - stiprieji pasiaukos, ištrūks silpnieji, tačiau suprantantys ir bus nesuprasti. O tada iš krūmų išropos naujieji nugalėtojai ir pasiims viską. Ir ratas vėl ims suktis iš naujo.
***