Algimantas RUSTEIKA: Naujoji Lietuvos istorija

Vėliau į Pažadėtąją Žemę atėjo tapkės, ir atsiskyrė Dangus nuo žmonių, ir tai gera buvo, ir nuo tų dienų valdo papkės ir babkės. Vieni turi papkių, kiti - babkių, atsitinka tarpusavio mainai, tikėjimo ir pasitikėjimo karai. Papkes gamina VSD, FNTT, STT, kriminalinė žvalgyba ir VMI, babkes neša viešieji pirkimai, globojamas verslas ir kontrabanda.

Papkės virsta babkėmis laisvojoje tiesos rinkoje ir naudojamos politinei tešlai formuoti. Tą supranta visi tikintieji, bet niekas konkrečiai nežino, o jei kas sužino pavardes - išskrenda pro balkonus, nukrenta nuo laiptų ar šiaip žūsta avarijose. Nusistovėjus jėgų pusiausvyrai teisingumo biržoje ciklonų nebūna ir sistema dešimtmečiais veikia.
Bet štai, bukalaurų išklibinta užtvanka skyla, šlaitu nuteka vandens upeliukai ir patys klibintojai jau išsigandę. Jeigu papkės atsidurtų netinkamose rankose - pas kitus išeitų ne tik babkės. Gali išaušti didi rūstybės diena, kada teks atsakyti už tai, ką padarei - tiesiogine prasme, ir kas atsilaikys?

Tiesos akimirką nukristų karūnos, žlugtų Šventoji Šeima ir kitos garbingos pakalikų šeimyninės dinastijos, aprūpintos iki trečios kartos, iš kas vakarą regimų stabų neliktų akmens ant akmens. Todėl ant melo pamatų iškilusi netikrumo imperija ginasi tuo, kuo turtinga - papkėmis, babkėmis, melu, mėšlu ir baime.

Jei slepia, kas aukštybėse - žiūrėk į veidus. Pilni baimės apmokamų fariziejų, Šventosios Šeimos žvilgsniai ir drebantys balsai pasako, kad karantinai čia tik prieskonis Dėdulės veidmainiams ir vagims, dūmų uždanga ir šansas pavaidinti reikšmingumą. Pasaulinė apgaulė ištiko netikėtai, teko mikliai prie situacijos prisitaikyti ir naudotis proga.

Šventoji šeima darys viską, kad įpėdinis nepražūtų ir krachas neatsitiktų. Nes papkės ir babkės gali rasti kitą šeimininką, kuriam reikės tarnauti. Ištikimoji klikasklaida lėtai vizgina uodegą, bet dairosi į šalis ir uosto vėją, nes nusilpus gaujos lyderiui gali prasidėt grupuočių draskynės.

Baisu, nes naujajam šeimininkui būtų vienas malonumas pasiskirti savųjų ir praktiškai vienu ypu pasiimti teisėjų luomo kontrolę. Teisėjus gali už eilinę paleistuvystę nuimti, o su generaliniais pro-kur-orais kiek stengtasi - ir toliau nepriklausomi, ir klauso tik įstatymo, t.y. patys savęs. Ir savo papkių niekam neatiduos.

Šventoji Šeima sukruto - o kas bus po Pranašo? Kur įpėdinis su visa pakalikų kariauna dėsis, kaip reiks vargšeliui gyventi, kaip už eurą sklypelius pirktis? Tai nutarta daryti provincijos administracijoje reformas ir užsitikrinti ateitį amžiams. Tam reikia išimti iš žaidimo tik vieną dalyką - žmones. Jų pačių labui, aišku.

Pirmai pradžiai neberinksim merų - pagal sąrašėlius deputatėlius, o jau jie išrinks ką reikia, įjungus papkes ir babkes. Ir į Seimą pagal sąrašėlius, ir Prezidentą rinks nebe žmonės, o tie, kur praeis pagal sąrašėlius, o įjungus papkes ir babkes kas atsilaikys? Viską palaimins Konstitucijos dvasios, kurių pirminykas seniai nebeteisėtas, nes laikas juo būti iškapsėjo. Na, bet čia ne kokia Pinskuvienė, kas pastebės, žurnalistai irgi nori gražiai gyventi ir žino, kas yra papkių ir babkių galia.

Negalvokit, Lukiškių aikštę ne šiaip laiko ir teletabių kalnelius vėl keičia kitais projektais. Argi kas Lietuvėlėj nežino, kam vieta rezervuota? Nebedaug liko palaukti, greit įsitikinsit - ten stovės didingas Dėdulės monumentas, apsuptas papkių ir babkių ir rodys ranka į Vaikystės sodus.

Naujoji Lietuvos kolonijos istorija - babkių ir papkių vienybė ir kova. Babkės visada ateina pas papkes, nors konkrečias babkes papkės gali stumdyti ir atvirkščiai. Ir kartais vienos kitas pakabina. Bet esmė ta, kad papkės babkių negamina ir todėl jos vienos be kitų dialektiškai negali.

Toks dabar sunkus revoliucinis momentas - kova dėl papkių ir babkių kontrolės. Scenos gilumoj šliurpsi iš baimės apsivogusios Šventosios Šeimos užpakaliai ir vyksta šiltų vietų žvalgytuvės. Miegokit dar mėnesį kitą ramiai, sistemos sraigteliai. Vakarai mūsų nepamirš, užsienis mums padės - tegyvuoja babkių ir papkių sąjunga!

O po to prasidės jūsų pabaiga.