Melskimės.
Lietuva per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko,
kas Lietuvoj yra atsiradę (atsiklaupiame).
Dėdule, išgirsk mus!
Dėdule, išklausyk mus!
Dėdulės pamokyti ir Jo paliepti, drįstame tarti:
Seneli mūsų, kuris dar nesi pragare,
teesie šventas tavo gardas,
teateinie tavo prezidentystė,
tebūnie tavo Dalia
kaip balkonėlyje, taip ir po žemėmis.
Kasdieninės neapykantos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų plėšikavimą,
kaip ir mes neatleidžiame savo nekonservatoriams.
Ir neleisk mūsų nedulkinti,
bet gelbėk mus nuo ruso.
Dėdule, išgirsk mus!
Dėdule, išklausyk mus!
Tikiu į Senelį Visagalį, Mūsų Viešpatį,
regimosios ir neregimosios Lietuvos Sutvėrėją (nusilenkiame);
ir į Dunduką Spragtuką, vienatinį jo anūką,
kuris prasidėjo iš Mažeikių Naftos,
gimė iš Mergelės Austėjos (atsitiesiame),
kentėjo prie Poncijaus Brazausko,
buvo prikaltas prie kėdės,
numiręs ir dar nepalaidotas;
nužengė į Ukrainą;
trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių;
įžengė į Žvėrynus, sėdi Visagalio Dėdulės dešinėje,
iš ten ateis gyvųjų ir dar nemirusiųjų teisti.
Tikiu į Šventąją Šeimą (nusilenkiame),
konservatnikų bendravimą, jų nusikaltimų atleidimą
ir amžinąjį gyvenimą Seime.
Dėdule, išgirsk mus!
Dėdule, išklausyk mus!
Tai buvo pavogtų KGB bylų žodis.
Dėkojame Seneliui (atsitiesiame).
Amen.