Algimantas RUSTEIKA: Kokios Amerikos galimybės Arktyje?

Naujos pasaulio įtakų pasidalinimo linijos braižomos Vašingtone, Maskvoje ir Pekine. Drąsioji Lietuva su žlungančia Briuselio biurokratija - tik nereikšmingi stebėtojai, o už apsaugą reikės susimokėti.

Vienas iš svarbiausių dalybų objektų yra Arktis. Čia esantys gamtos turtai bus artimiausių dešimtmečių prioritetas JAV ir Rusijos interesams, ten vyks viena iš svarbiausių kovų dėl ateities resursų ir geopolitinių įtakų.

Arktyje naftos, dujų, mineralų ir žuvininkystės resursai reikšmingai paveiks pasaulio ekonomiką. Ten ateities strateginiai transkontinentinės laivybos maršrutai. Aliaska strategiškai svarbi Vašingtonui ir dėl to, kad ten JAV priešraketinės gynybos nuo strateginių branduolinių raketų bazė.

Apie tai jau rašiau, tačiau šią temą noriu konkrečiau pratęsti geresniam geopolitinių jėgų santykio šiame pasaulio regione supratimui. D.Trampo problema ta, kad JAV turi tik apie dešimtadalį Arktikos vandenyno kranto, tuo pačiu pagal galiojančią tarptautinę jūrų teisę - tik tokią dalį ir teises į ten esančius išteklius.

Todėl D.Trampas rimtai nusiteikęs dėl Grenlandijos ir Kanados. Nors dėl buko spontaniškumo ir tiesmukiškų kalbų Kanadą prarado, jos konservatoriams pralaimėjus rinkimus būtent dėl JAV prezidento viešai paskelbtų planų sukelto kanadiečių patriotizmo.

Bet kokia veikla ir įtaka Arktyje priklauso nuo turimo ledlaužių laivyno. Ir čia JAV beviltiškai atsilieka nuo konkurentų. Be ledlaužių pagalbos paprasti laivai gali pasiekti Arkties regionus tik porą vasaros mėnesių per metus.

Konfliktų su Rusija atveju ledlaužių trūkumas gali apriboti Pentagono galimybes siųsti karius ir sunkiąją įrangą į sausumos pajėgas Aliaskoje, kur šiuo metu dislokuota 11-oji armijos oro desanto divizija, mobilumui užtikrinti naudojanti sraigtasparnius ir sniego visureigius.

JAV šiuo metu nė iš tolo neprilygsta Rusijos branduolinių ledlaužių laivynui. Rusijos ledlaužių laivyno pagrindą sudaro branduoliniais varikliais varomi ledlaužiai. Jokia kita šalis nenaudoja branduolinių ledlaužių, nors Kinija teigia, kad galiausiai vieną pastatys.

Šiuo metu Rusijos „Atomflot" valdo devynis atominius ledlaužius: branduolinį transporto laivą „Sevmorput", du upių klasės ledlaužius („Taimyr" ir „Vaigach"), jūrinės klasės ledlaužius, tokius kaip „Jamal" ir projekto „10521" bei naujausius projekto „22220" laivus.

Projekto 22220 ledlaužių statyba prasidėjo 2013 m., planuojant pastatyti mažiausiai septynis laivus. Trys laivai - „Arktika", „Sibiras" ir „Uralas" - jau pradėjo eksploatuoti. Pagrindinis laivas „Arktika" buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. ir tapo šiuolaikinių Rusijos Arkties tyrinėjimų flagmanu. 2021 m. jį pakeitė „Sibiras", o 2022 m. - „Uralas".

Šiuo metu statomi dar du laivai - „Čiukotka" ir „Kamčiatka", o septintojo laivo „Sachalin" statyba bus pradėta truputį vėliau šiais metais. Šie ledlaužiai statomi Baltijos laivų statykloje Sankt Peterburge. Branduoliniai ledlaužiai specialiai sukurti atšiaurioms Arkties sąlygoms ir gali pralaužti iki trijų metrų storio ledą.

Šių laivų korpuso konstrukcija pagerina manevringumą itin šaltoje ir tankioje ledo aplinkoje. Ledlaužiai turi po du branduolinius reaktorius, kurių bendra galia yra 60 megavatų ir gali visiškai autonomiškai plaukioti ilgą laiką.

Be branduolinių ledlaužių, Rusija turi įprastinių ledlaužių ir stato keturis nebranduolinius, ledo klasės „Project 23550" patrulinius laivus. Šis laivynas dar labiau padidins Rusijos laivyno galimybes laisvai ir be apribojimų plaukioti Arktyje ištisus metus.

JAV planuotojai supranta realią situaciją ir suvokia, kad Rusija gali galutinai perimti Arkties išteklių kontrolę anksčiau nei JAV. Todėl paskelbė planus statyti branduolinį ledlaužį, tačiau projektas vis dar yra tik ankstyvosiose planavimo stadijose.

JAV prezidentas taip pat pasiūlė sukurti didžiulį pakrančių apsaugos ledlaužių laivyną Arktyje. „Keturiasdešimt pakrančių apsaugos didelių ledlaužių. Didelių", - spaudos konferencijoje Šiaurės Karolinoje sakė Trumpas.

Konkretus skaičius - 40 ledlaužių - pagrįstas baimėmis dėl ledlaužių atotrūkio nuo Rusijos, kuri jau valdo apie 40 tokių laivų, įskaitant septynis sunkiuosius „Poliar" ledlaužius. Tuo tarpu JAV pakrančių apsauga valdo tik vieną 49 metų senumo sunkųjį „Poliar" tipo ledlaužį - 13 000 tonų talpos „Polar Star".

Jį papildo vidutinio pajėgumo ledlaužiai „Healy" ir „Storis", pastarasis kitais metais turėtų pradėti plaukioti Džuno mieste, Aliaskoje. Pakrančių apsaugos ledlaužių deficitas tęsiasi nuo 2010-ųjų pradžios.

Sugedus ir „išėjus į pensiją" „Polar Star" laivui - dvyniui „Polar Sea", JAV pakrančių apsauga nusprendė, kad jai reikia 4-5 sunkiųjų poliarinių ledlaužių ir 4-5 vidutinio dydžio arktinių ledlaužių. Bet tik 2019 m. sudarė sutartį su Misisipės laivų statykla pastatyti pirmąjį iš trijų planuojamų 22 900 tonų sunkiųjų „Polar Security" katerių.

Deja, naujų ledlaužių statyba sutapo su kita užsitęsusia krize: didžiuliu Jungtinių Valstijų laivų statybos pajėgumų deficitu. „Polar Security Cutters" - ne išimtis: programa 60 procentų viršijo 5,1 milijardo dolerių biudžetą, o pagrindinis laivas „Polar Sentinel" bus pastatytas gerokai vėliau nei planuota, greičiausiai 2030 m. ar net dar vėliau.

Jei ledlaužių pirmtakai buvo pastatyti beveik prieš pusę amžiaus, tai dabar ledlaužiai tapo JAV labai nedidele galimybe, nes prarasta statybos patirtis. JAV maksimaliai įmanomai greit galėtų išplėsti savo ledlaužių laivyną tik užsakydamos laivus užsienyje iš sąjungininkių, turinčių didelius laivų statybos pajėgumus ir ledlaužių statybos patirtį.

Tokių kaip Kanada, Islandija ir Pietų Korėja. Iš kurių su Kanada jau prarastas pasitikėjimas dėl ateities. Tai ne šiaip atskira regioninė Amerikos įtakos krizė, o bendro JAV valstybės ekonominės ir finansinės lyderystės silpnėjimo pasekmė.

Todėl D.Trampą reikėtų suprasti. Jis tiesiog stengiasi baigti dešimtmečius trukusį ekspansionistinį kursą, švaistantį lėšas ir resursus. Ir siekia sukoncentruoti JAV jėgas tam, ką ji gali ir turi išspręsti dėl savo ateities.