Algimantas RUSTEIKA: Karo baigti nenori niekas?

Visos "derybos" buvo skirtos vidiniam naudojimui. Toks politinis teatras - papozavimas prieš savo visuomenes. Svarbiausia pasirodyti, koks tu geras, o kiti blogi.

Galima skiesti absoliučias nesąmones ir per propagandos ruporais tapusią žiniaKLAIDĄ toliau dulkinti protus. O užzombintoms minioms plojant ir skanduojant pergalės šūkius, virš krauju permirkusių, žmogienos gabalais gausiai patręštų laukų toliau zirzia dronai, čiulba vieversiai ir tingiai krypuoja storos, sočios žiurkės.

Na, pasikeis belaisviais - gal tų dviejų tūkstančių nelaimėlių, pamačiusių pragaro vartus savo akimis, bent gyvybės bus išgelbėtos? Bet ar bus išgelbėta fizinė ir psichinė sveikata, tikėjimas žmoniškumu, ar suluošintam dvasiškai nuo to, ką patyrė nelaisvėje, bus galimybė atsitiesti ir sugrįžti į gyvenimą - kitas klausimas. Ir kam šie žmonės pasaulyje, išskyrus pakraupusius nuo nevilties artimuosius, rūpi?

Šito karo mūšio lauke niekas nelaimės. Iš jo visi uždirbs ir žudynės baigsis tada, kai išlaidos viršys pajamas, nebebus ko dalintis ir pelno norma bus pernelyg sumažėjusi. Kai visiems sprendimų priėmėjams ir valstybių "elitams" tai asmeniškai bus nebenaudinga. Kol kas dar naudinga, todėl šou turi tęstis. Sprendimai priklauso nuo valstybių ir jų vadovybės interesų bei objektyvios realybės. Ir nuo nieko daugiau.

Rusija po truputį vis labiau laimi, sankcijos neveikia ir neveiks, šalies BVP auga. Karo kaina didelė, ketvirti metai su daug praradimų, bet gynybos pramonė veikia kelis kartus efektyviau už NATO, nes pelno normos nėra tokios beprotiškos. Kinijos parama po susitikimų Maskvoje užsitikrinta, svarbiausi klausimai konfidencialiai aptarti. Tad kodėl sustoti? Nebent būtų pašalintos visos priežastys, dėl kurių karą pradėjo. Pasitraukti valstybės autoritariniam vadovui šiuo metu reikštų politinę mirtį.

Ukraina po truputį vis labiau pralaimi, šalis išdraskyta, piliečiai išsilakstę po pasaulį. Rimtų rėmėjų nebėra. Valstybė išlaikytinė, prarandanti savo gamtos turtus, absoliučiai priklausoma nuo užsienio. Viskas, kas realiai įmanoma - sustabdyti esamose ribose tai kas vyksta, nes toliau bus tik blogiau ir tos ribos bus dar mažesnės. Ir dar šimtai tūkstančių gyvybių bus paklota ir be to derlinguose šalies laukuose. Tačiau karo įsiutintos radikaliosios visuomenės dalies pagrindu sukūręs ne mažiau autoritarinį režimą V.Zelenskis susirūpinęs vieninteliu interesu - savo fiziniu išlikimu ir tolesne prezidentyste. Kuri be karo vargu ar įmanoma.

Kinija, Indija, kitos didžiosios pasaulio galios savo vadovų lūpomis daug kalba apie taiką, bet karas joms objektyviai taip pat ekonomiškai labai naudingas dėl globalių konkurentų susilpnėjimo ir pigių resursų, kuriuos su nuolaida turi pardavinėti Rusija. Ir naudingas politiškai, nes jų paramos reikia JAV ir kitiems besikaunantiems dėl įtakos. Su jais tariamasi, jau gaunama ir bus dar daugiau gauta politinių dividendų.

Europos Sąjunga, išskyrus jos pseudolyderių tuščius politinius pliurpalus, šiame kare yra nulis ir palaipsniui virsta globalios politikos provincija ir pajuokų objektu. Ji tyliai miršta ir skyla į valstybių segmentus pagal interesus. Kol ES teikiama nariams ekonominė nauda dar truputį didesnė už idiotiškos politikos nuostolius, tol jos joje dar būna. Bet permainos artėja neišvengiamai, nes žalioji beprotybė neužilgo ją ekonomiškai pribaigs.

"Didžiosios Europos demokratijos" didžiosiomis lieka tik savo teritorijomis ir gyventojais. Politiškai virto nykštukais ir traukiniuose nosinaites slepiančiais, isteriškai euforijoje krizenančiais pasaulio juokdariais. Nieko nei finansiškai, nei kariškai Ukrainai nebegalintys duoti. Tik tuščias frazes apie amžiną pagalbą, paplekšnojimą per petį V.Zelenskiui su palinkėjimais kariauti iki paskutinio ukrainiečio ir nepriklausomybės praradimo.

"Kolektyvinių Vakarų" Rusijai taikomų sankcijų skaičius jau artėja prie 30 tūkstančių. Vien joms publikuoti reikėtų daugelio tomų leidinio, o norinčio jas žinoti, kompetetingai administruoti ir prižiūrėti pareigūno apmokymas truktų ne vienerius metus. Juokingiausios paskutinės Didžiosios Britanijos "sankcijos" dėl Rusijos "šešėlinio" laivyno apribojimo, taikomos šimtui su trupučiu laivų iš daugiau kaip pusės tūkstančio - matyt tik tiems savininkams, kurie nėra savi.

Dar juokingesni ES vadukų kliedesiai apie tai, kad tokias "triuškinančias sankcijas" visai rusiškos naftos prekybai pritaikytų JAV. Ar kad įvestų žvėriškus 500 proc. tarifus perkančiomas rusišką naftą valstybėms... Kinijai, Indijai, Turkijai, nuo kurių priklauso visa tolesnė D.Trampo globalios politikos realizacija? Valstybėms, nuo kurių ES ekonomika, balansuojanti ant recesijos ribos, priklauso dar didesniu mastu? O gal "sankcionuos" titano, nikelio, aliuminio, branduolinio kuro, trąšų, kitų strateginių žaliavų importą, be kurio patys Vakarai neišgyvens arba sukels kainas iki sau nepriimtinų aukštumų?

Vienintelis tikrai pagal interesus norintis taikos iš sėdinčių prie kortų stalo yra D.Trampas. JAV valstybės interesą Ukrainoje jau patenkino - britams V.Zelenskio duotą retų mineralų sutartį perėmė, pasirašė ir turi, o politinė įtaka Ukrainoje išlieka ir taip begalinė. Liko asmeninis politinis interesas - duotas pažadas baigti karą, taigi karo tęsimas jam visiškai nebenaudingas.

Tuo labiau, kad seniai apsisprendė karo toliau neberemti ir iš žaidimo Ukrainoje trauktis. Tačiau būtent dėl šito D.Trampas dabartiniu momentu yra silpnesnis, nes jis vienintelis, kuriam karą reikia pabaigti greitai. Kiti gali ir nori toliau taip naudingai sau pagyventi, o juos priversti yra ne taip paprasta.

Karo pabaigimas priklauso dabar nuo D.Trampo ir jo įtakos V.Zelenskiui. Klausimas, ar Ukrainos vadovybė susitaikys su tikrove ir išsaugos valstybingumą bei galimybę kurti valstybę visiems piliečiams. Kitas klausimas - ar pati Ukrainos visuomenė tam pasirengusi. Priešingu atveju karas tęsis ir bus prieita prie daug blogesnio rezultato, negu galimas dabar, tik su kiekvienais mėnesiais ir metais vis prastesnėmis sąlygomis.

D.Trampas turi dvi poveikio V.Zelenskiui priemones. Pirmoji skausminga, nepopuliari ir bus taikoma paskutinė - visos karinės, finansinės paramos bei žvalgybos duomenų nutraukimas. Kiek tai pražūtingai paveiku, jau parodė tos kelios dienos, kai tai buvo taikoma po V.Zelenskio "Ovalinio kabineto šou".

Kita - pažadas leisti V.Zelenskiui politiškai išlikti, priešingu atveju paleidžiant nuo grandinės JAV Nacionalinės žvalgybos tarnybos turimą kompromatą prieš aukščiausiųjų Ukrainos vadovų korupciją. Kas, beje, jos naujosios vadovės Tulsi Gabbard lūpomis jau buvo viešai ir visiškai aiškiai pasakyta.

Visi šie sprendimai seniai aptariami ir ant stalo, tik viešai apie juos mums dar nesako. Ne taip tolima ateitis parodys, į kurią pusę bus judama. O kol kas dvi slavų valstybės, susikibę mirtiname neapykantos glėbyje, viena kitą naikina dėl Ukrainos noro būti NATO, kurioje ji niekada nebus. Nes tai buvo tik morka ukrainiečiams, paskui kurią reikėjo eiti. Į NATO "kolektyviniai Vakarai" jos nesirengė, nesirengia priimti ir niekada nepriims.

Derybos Stambule vyks toliau po milimetrą. Arba sveikas protas ir realybė nugalės, arba vėl bus išsiskirta ar susitarta dėl kokio nors MINSK-3 varianto situacijos laikinam karo įšaldymui ir atnaujinimui, kai bus vėl sukaupta jėgų.

Derybinės Ukrainos ir Rusijos delegacijos bendravo per vertėjus. Tragikomiška detalė, kuri labai išraiškinga ir parodo situaciją, kokia ji iš tikrųjų yra.

Vito Tomkaus trigrašis: Sutinku su pono Rusteikos argumentais, bet ne visais: šventa teisybė, kad karo naudą - velniai gaudo, nes iš jo pelnosi kas tik netingi, tarp jų ir lietuviai, ne tik ponai dronų tarpininkai, bet ir jų gamintojai bei ponuliai, tratinantys mūsų prakaitu uždirbtas lėšas "gynybai", skirtai labiau nuo vietinių, o ne tik svetimų priešų pasipriešinimo, kurie, beje, karo sąlygomis irgi neblogai sukasi ir su labai dideliais pinigais prasisuka ne tik Ukrainoje ar Rusijoje, bet ir Trampo Amerikoje, kurioje jau nebespėja visiems norintiems tankus ir patrankas gaminti, todėl daug kas jau moka avansu, t.y. į priekį, o kas mūsų ateityje laukia, deja, nieks nežino, kadangi karas visas skolas „nurašo"! P.S. Todėl teigti, kad ponas Trampas yra „Taikos balandis" nėra jokio materialaus pagrindo! (Maža to, drįstų teigti, kad jam karas labiausiai apsimoka, ne tik Ukrainoje, bet ir Palestinoje, Libane bei Irane, nes visur jis figūruoja kaip „Taikos" tarpininkas įtakingesnis net už Popiežių.)