Algimantas RUSTEIKA: Kardo ir žagrės sąjunga

Vakarams to labai reikia. Nes V.Zelenskis giliai įklimpęs savo paties sukurtame iliuzijų ir politinių kliedesių pasaulyje. Tapo nebenaudingu pasaulio sprendimų priėmėjams. Ir šis jo sprendimas neabejotinai taps įvykių sekos, kurių rezultate jis bus pašalintas pats, pradžia. Vakarai padės, užsienis neužmirš, ponai prisiekusieji tarėjai? Kuo?

„Didžioji" Britanija turi tik apie 150 veikiančių tankų ir maždaug tuziną tolimojo nuotolio artilerijos vienetų, jos kariuomenė net svarstė iš muziejų paimti raketų paleidimo įrenginius Ukrainai. Vienas iš dviejų lėktuvnešių nebepaplaukia. Prancūzija turi mažiau nei 90 sunkiosios artilerijos vienetų - maždaug tiek, kiek Rusija, kas mėnesį praranda Ukrainoje.

Vokietijos kariuomenė turi amunicijos, kurios kovos lauke pakaktų tik dviem dienoms. Vokietijos pagrindinis ginkluotės gamintojas - koncernas „Rheinmetall" teigia, kad Vokietijai prireiks 10-15 metų, kad galėtų papildyti savo pačios atsargas.

Ar stebint, kaip JAV išsisukinėja nuo Ukrainos finansavimo, liko dar nors vienas sveiko proto, neužzombintas bukos propagandos žmogus, kuris nesuvoktų: Ukraina jau yra nurašyta? Amerika pasitraukia į "izoliacionizmą", kaip visada, kai Europoje pavojus.

Senas bajeris - įsikišti paskutiniu momentu, kada kare dalyvaujančios šalys bus išsekintos ir pasiimti aukso puodą. Per WW1 įsikišo 1917 m. ir perėmė Britų imperijos galias. Per WW2 įsikišo Europoje 1944 m. ir per karo skolas ir Bretton Woods-ą pasodino pasaulį ant Federalinio rezervo adatos. Kada įsikiš dabar?

Ukrainos įvykiai nebuvo planas Ukrainai ir ukrainiečiams. Tai buvo planas Amerikai ir Rusijai. Ir dar 2021 m. birželį, po J.Bideno ir V. Putino susitikimo Ženevoje buvo aišku, kad karas Ukrainoje neišvengiamas, naujasis Europos padalinimo paktas sudarytas.

Susitarimas tarp Rusijos ir JAV buvo galutinai pasiektas CŽV vadovo vizito Maskvoje metu 2021 m.lapkritį per valandą trukusį pokalbį su V.Putinu. Apie tai žino visas pasaulis, net narsusis A.Kubilius apie tai drąsiajai mūsų tautai pranešė.

Rusija įsipareigojo nepanaudoti branduolinio ginklo ir nepulti nieko kito, tik Ukrainą. JAV įsipareigojo tiesiogiai, savo kariuomene nesikišti į karą ir neleisti Ukrainai atakuoti Rusijos teritorijos centrų savo patiektais ginklais. Ir to susitarimo akivaizdžiai buvo daugmaž laikomasi.

Viskas iš principo buvo suderinta, visos didžiosios pasaulio galios buvo trumpu karu suinteresuotos ir jis tiesiog negalėjo neprasidėti. Prieš karą Ukrainai davė 72 valandas iki Kijevo užėmimo. Pirmosiomis dienomis laukė, kad, kaip ir susitarta, viskas baigsis.

Na, gal per savaitę, daugiausiai - dvi Kijevo valdžia išsilakstys. Tik prasidėjus, Ukrainos lyderiams buvo paslaugiai iš Vašingtono pasiūlyta emigruoti, t.y. labai kilniai ir gražiai pasiduoti. Tačiau ir Vakarų, ir Rytų žvalgybininkai eilinį kartą apsigavo su prognozėmis.

Planas nepasisekė, todėl buvo aktyvuotas variantas B - savo naudai sekinti Rusiją ilgu karu ir sankcijomis, kuris irgi nepasiteisino. Tai akivaizdžiai yra vykdoma iki šiol. Tuos susitarimus seniai žinojo ir kasdien matė visas pasaulis, tik nuo mūsų buvo slepiama.

O dabar kabinetuose tyliai gromuliuojamas planas C - kaip reikalai susiklostys mūšio lauke, taip ir bus patvirtinta. Iš karo visi gražiai pasipelnys, atstatydami sugriautą šalį visi uždirbs. Teritorijos ir įtakos bus pasidalintos pagal karo veiksmų rezultatus.

Kas reikia ir riebu - už atstatymo ir karinę pagalbą privatizuota. Kodėl dabar? Todėl, kad karo tęsimas nebenaudingas, tiesiog nebeduoda pelno. Sankcijos akivaizdžiai neveikia, jas taikantieji patiria nuostolius ir lėtai nyra į krizę, sankcionamieji gerina ekonominius rodiklius ir galią.

Ginkluotės sandėliai Europoje beveik tušti, pas amerikiečius irgi artėja riba. Jungtinės Karalystės Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) metinėje ataskaitoje „Military Balance" nurodoma, kad turimos senos įrangos atsargos leidžia Rusijai tęsti karą dar trejus metus.

O juk reikia pradėti galvot ir apie Kiniją su Taivanu, ir apie Artimuosius Rytus. Ir apie rinkimus, kurių baigtis ir Amerikoje, ir Vokietijoje, ir visoje Europoje neaiški. Pakaks, matyt, to, kas pasiekta...

Propaganda dar palaiko iliuziją melagingą naratyvą tęsti kiek galima ilgiau. Tačiau jau be ugnelės, iš inercijos. Už algą.

Taip, geopolitiniai karai dėl įtakos sferų, kada viena pusė įsiveldavo tiesiogiai, o kita tik iš šalies padėdavo, dažniau blogai baigdavosi būtent pirmiesiems: Amerika turėjo Vietnamą, Rusija - Afganistaną. Bet dabar ne tas atvejis ir tą visi supranta.

Kuo toliau, tuo labiau akivaizdu, kad ilgai tęsti karo nebepavyks. Propagandinėj plotmėj liežuvių karas, aišku, bus aršiai tęsiamas. Nes artėja rinkimai visame Vakarų pasaulyje. Ir, tai klasika - vidines nesąmones reikia užmaskuoti išorine grėsme.

Po rinkimų viskas momentaliai pasikeis. Nes iš tikrųjų nei apie tą naikinamą šalį ir tautą, nei apie jos žmones niekas iš tų garsiai klykiančių "kovotojų" net negalvoja. Jie galvoja ir kovoja tik už save, savo postus, pelnus ir politinę ateitį. Didieji iš abiejų pusių nenukentės, įtakas ir teritorijas pasidalins.

Nors ir kaip vieni prieš kitus rėkaus, pūs žandus ir gąsdindami balados į skydus kalavijais. Kurį laiką bus beveik ramu. Komodo varanai virškins savo aukas. O po to pagal galių pasiskirstymą prasidės kitas serialo filmas.

Mes ten irgi vaidinsime. Antraeilius kordebaleto vaidmenis su šešiaspalvėmis, masuotėje. Ruoškimės, mokykimės mintinai tekstus. Nes viskam irgi yra planai A, B ir C.