Štai, vaikučiai, pažiūrėkite į pirmąją skaidrę, matote? Čia tas pailgas pavidalas ne tai, ką pagalvojot, tai yra bakterija. Ji turi branduolį, apvalkalėlį ir net kažkokius ten organus. Panaši į gyvą pilvą.
Nervų sistemos, smegenų ir proto neturi, bet jai to ir nereikia. Bakterija nori tik maitintis ir daugintis. Gyvena sau bakterija, maitinasi ir štai - ima ir pasidalina! Tai gudriai!
Buvo viena, tapo dvi, visiškai vienodos! Kuri iš jų yra tėtis ir kuri mama, o kuri senelis? Ir kokia jos buvo ir yra lytis? Ar čia nėra kokios nelygybės? Ar ne geriau jas sunumeruoti, vaikučiai? Tik kaip atskirti, kurios kuris numeris?
Kaip matome, vaikučiai, naujos bakterijos atsiranda bakterijai pasidalinus. Taigi tada kyla klausimas, kada kuri gimė, jei iki tol jų nebuvo ir tėvų nėra? O gal mirė, nes tos vienos tai juk irgi nebėra? Čia prieiname akligatvį.
O kiek laiko bakterijos gyvena, jei gimimo fakto nėra, kada išeina į pensiją, taip sakant? Taigi, kaip begalvotume, bet bakterijų mirties irgi nėra, nes jos pasidalina į dvi, vadinasi, vaikučiai, jos esti nemirtingos.
Bakterijos, vaikučiai, išnyksta tik dėl nepalankių sąlygų ar suvalgytos kitų bakterijų, bet niekada iš senatvės. Tiesiog kadaise atsirado ir visada yra amžinybėje, kurioje nėra individų ir niekas neturi vardų, štai koks čia dalykas.
Sako, iš jų baltyminės sriubos kadaise atsirado viskas, kas kruta ir krutinasi. Pradinis kaupimas, taip sakant, o po to jau viskas ėjosi savaime. Seni žmonės taip sako.
Kai kurie tyrinėtojai net teigia, įsivaizduokit, kad iš jų išsivystė homo konservus lituaniorum. Ir kad net gatvėje ar telikuose jų galima dabar aptikti. Mokslas tuo abejoja, vaikučiai, bet kas PIŠ - PIŠ, o kas bakterijos - bakterijai. Štai koks čia reikalas.