Algimantas RUSTEIKA: Apie maištą, kurio nebuvo

Nes TSLK CK Propagandos ir agitacijos skyrius dar nebuvo davęs suderintų kur reikia nurodymų, kaip reikia kalbėti. Užtat feisbukuose virte virė aistros. V.Prigožinas darėsi vis geresniu ir geresniu, toks, žinote, Napoleonas iš Elbos salos, žengiantis į sostinę, vis prisijungiant pulkų pulkams.

Dar valanda kita, ir konservatoriai ir со su Minedu priešakyje būtų pradėję dėtis rėmelius "aš myliu "Wagner". Bet tik PIŠ - ir viskas baigėsi. Atoslūgis. Tada vėl ilga ilga tyla, nes reikėjo sulaukti, kol TSLK CK Propagandos ir agitacijos skyrius pasakys, kaip reikia kalbėti. O mes pakalbėkim apie faktus.

1. Su apie 6000 karių, t.y. apie pora mūsiškų brigadų, nulėkti nuo Rostovo prie Dono iki Maskvos ir užimti 12 mln. gyventojų turintį miestą yra toks absoliutus absurdas, kad net kalbėti neverta. Apie tai iš anksto žinojo ir J.Prigožinas, ir V.Putinas, ir visi bent kiek logiškai dar sugebantys mąstyti apžvalgininkai bei visi bent mėnesį pabuvę kariuomenėje ir dar neišprotėję tautiečiai.

2. Teigiama, kad JAV ir JK žvalgyba iš išorės viską žinojo apie tai, kas bus, prieš dvi savaites iš už jūrų marių ir būdamos už tūkstančių km. Teigti, kad Rusijos žvalgyba to nežinojo iš vidaus, būdama už 0 km - elementarus idiotizmas. Žinojo.

3. Viskas nebuvo detaliai ir iki galo suplanuota, bet nebuvo ir spontaniška. Pasirengta iš anksto, svarbiausi galimi veiksmai buvo apgalvoti ir numatyti variantai. Tuo atveju, jei J.Prigožinas būtų kėlęs bent kiek realią grėsmę Kremliui, jis būtų buvęs pašalintas kaip Dž.Dudajevas ir per labai trumpą laiką. O iki to visi skaičiavo savo naudas ir pagal tai konkrečiai veikė.

4. Jau vidurdienį buvo aišku, kad pradėtos derybos kuluaruose, kurios viską išspręs ir konfrontacijos iki galo nebus. Lokaliniai susirėmimai ir kelių orlaivių bei jų lakūnų žūtis - tik priemonė J.Prigožinui iki gyvenimo galo pakabinti. Jeigu ateityje prireiktų, savųjų sunaikinimas būtų tuojau pat įkeltas į darbotvarkę ir panaudotas jam neutralizuoti.

5. V.Putinas viešai pasakė apie maištą tai, ką vadas ir privalo pasakyti. Po tokios kalbos asmeniškai derėtis su maištininkais būtų "ne fasonas", o sutikti su savo valdomo "tarpininko" suderintu pasiūlymu, leidžiančiu "išvengti pilietinio karo" - viešai pateikiamas ir piarinamas "kompromisas vardan Tėvynės".

6. Tai, kas vyko - ne perversmas ar rimtas maištas, bet netikėtai pasitaikiusi proga atlikti repeticiją dėl tikrųjų perversmų bei visuotinė lojalumo patikra. Dabar V.Putinas turi 4 sąrašus, su kuriais FSB ir GRU turės ką veikti artimiausiais mėnesiais ir bus vykdomas valdančiosios piramidės valymas.

7. Pirmajame sąraše - tie, kurie nedelsiant pareiškė visišką palaikymą ir lojalumą. Jie bus įtraukti į išbandytų ir patikimųjų sąrašą ir paaukštinti.

8. Antrajame - kurie žinojo apie rengiamą "žygį" ir apie jį nepranešė. Kurie, jam prasidėjus, visaip delsė ir nieko viešai ar tarnybine linija nieko nepareiškė. Bus tikrinami pasiklausytų jų tarpusavio pokalbių įrašai ir t.t. ir pagal tai sprendžiama, ką su jais daryti. Jokių pasigailėjimų, esant reikalui, nebus.

9. Trečiajame sąraše - tie, kurie neįvykdė įsakymų, leido užimti be šūvio kariuomenės štabą Rostove prie Dono, tarpusavio pokalbiuose palaikė "Wagner" "teisingumo žygį" į Maskvą, bet tiesioginių veiksmų nesiėmė. Bus sprendžiama kiekvienu atveju konkrečiai ir asmeniškai dėl atsakomybės, po nuodugnaus tyrimo. Pasigailėjimo dar labiau nebus.

10. Ketvirtajame, "mirtininkų" sąraše tie, kurie viešai palaikė ar net prisijungė prie maištininkų. Jie bus nedelsiant, tyliai ir neviešai, bet visiškai negailestingai sunaikinti.

11. Visa J.Prigožino "Wagner" privati profesionalų kariuomenė Rusijoje, kėlusi nepasitenkinimą ir grėsmes karinei vadovybei, bus išformuota ir prijungta prie kariuomenės. Režimas pasinaudos proga pašalinti silpnas ir nepatikimas grandis valdžios vertikalėje.