Tamstos net neįsivaizduojate, koks pragaras „teisinėje ir demokratinėje“ Lietuvoje laukia žmogaus, kuris išdrįsta pūsti prieš vėją! Ypač, kai tas vėjelis Seime įsisukęs... Garbingas ir labai išmintingas LT pilietis, užimantis labai aukštą postą, vykdydamas didvyriškai žuvusių artimųjų valią, atsisakė paklusti valdžios išsigimėlių norui ir... pats buvo gyvas palaidotas.
Vito TOMKAUS trigrašis:
Ar neatrodo, Tamsta Skaitytojau (ar žiūrove), kad kažko šioje istorijoje trūksta? Net kelis kartus įdėmiai perklausiau pokalbį su pašnekovu ir vis tiek man pritrūko motyvacijos: kurių velnių patriarchas ant Vilniaus mero taip baisiai užsiuto, kad už nepaklusnumą jam gyvenimą sugriovė? Juk rizikavo net savo autoritetu, kategoriškai bandydamas paniekinti žuvusiųjų artimųjų valią! Koks jam buvo skirtumas - kur kritusius už Lietuvą karžygius palaidos: Rasų kapinėse ar Antakalnio? Juk valstybinių laidotuvių vadovas padarė taip, kaip jam patarė specialistai, ir išrinko pačią gražiausią ir garbingiausią vietą.
Pačią, pačią, pačią!
O kas pas mus Pats Pats Pačiausias, vertas pačios geriausios vietos ir net prezidento titulo? O jei jis dar patriarcho vardą turi pasisavinęs - negi guls amžinojo poilsio į Rasų kapines, kuriose jau guli vienas patriarchas Jonas Basanavičius?! Turbūt nesiruošia spraustis ir Antakalnio kapinėse tarp tvarkingai suguldytų signatarų, kurie jau iškeliavo anapilin.
Juk jis Pats Pačiausias!
Kas gali paneigti, kaip sakė vienas nenaudėlis, kad miesto meras, pats to nenutuokdamas, perleido geriausią vietą Sausio 13-osios aukoms, kurią kaip visada apdairiai buvo sau rezervavęs apsišaukėlis prezidentas ir patriarchas, ir toje vietoje, vietoj paties didžiausio paminklo su pačiu didžiausiu pjedestalu pačiam didžiausiam PATRIARXUI, išsirikiavo keturiolika žemės kauburėlių, po kuriais ilsisi daug mūsų BROLIŲ SU SAVO SESUTE...
Garbė ir šlovė jiems per amžius! Ir didelis nuoširdus AČIŪ merui, kuris už tai daug kentėjo.