respublika.lt

11 vamzdžių, atsuktų prieš visuomenęnuotraukos (42)

2020 vasario mėn. 03 d. 09:43:52
Gediminas JAKAVONIS

Per 30 atkurtos nepriklausomybės metų neapsižiūrėjome, kad Lietuva virto Europos atliekų sandėliu. Kaip tai galėjo atsitikti? Nėra šiuo metu opesnės temos nei aplinkosauga.

×
nuotr. 10 nuotr.
Gaisras Alytuje. PAGD nuotr.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Aplinkosaugos komiteto narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys, Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Juozas IMBRASAS, aplinkosaugininkas Donatas ŽMUIDINAVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Alytuje kilęs gaisras buvo tik „kregždė“. Paskui sekė įmonės „Grigeo“ Kuršių marių telkinių tarša, paskui Neryje pasirodė ir plastmasės gabaliukų. Mūsų aplikosaugą ištiko avarija?

A.SKARDŽIUS: Aplikosaugos sistema nesikeičia nuo pat nepriklausomybės laikų. Tiesa, prieš kiek laiko alinkosaugos kontrolės sistema dar buvo liberalizuota, centralizuota, faktiškai, pareigūnams nepalikus realių galimybių kontroliuoti tuos procesus. Patys pareigūnai gauna labai mažus atlyginimus, o trečias dalykas, jie, matydami beviltišką savo situaciją, neveikia taip, kaip turi veikti aplinkosaugininkai. Mes galime minėti begalę atvejų: padangų degimas 2002 metais Trakuose. Visi pasibaisėjo. Tačiau praėjo tam tikras laikas ir įvyko mažiau baisi avarija Alytuje. Vėlgi, dega tos pačios padangos. Paimkime „Grigeo“ atvejį. Kalbama apie tai, kad neva 12 metų veikė tas paslėptas vamzdukas, kuris nevalytas atliekas iš labai taršios popieriaus perdirbimo įmonės plukdė į mūsų brangias Kuršių marias. Sutapimas ar ne, bet šiemet švenčiame jubiliejų, kai UNESCO įtraukė Kuršių neriją į pasaulio paveldo sąrašą. Tai jubiliejaus proga, kaip šampano butelis, pokštelėjo tas vamzdukas. Tik gaila, kad viskas buvo sužinota ne iš aplinkosaugininkų. Man teko dalyvauti išvažiuojamojo komiteto posėdyje, lankytis Dumpių, t.y. toje teritorijoje, nutolusioje 14 km nuo Kuršių marių, kur yra valymo įrenginiai, jie tiesiog buvo apeinami ir viskas išpilama į marias. Visa tarša, visa Mendelejevo lentelė, keliavo į marias. Paimkime kitą atvejį, vykusį 2005 metais. Labai gražus kraštas, Švenčionėliai, Žeimenos baseinas, Sudotėlio ežeras. Valdžia leido „Maltosai“, t.y. įmonei, gaminančiai salyklą iš miežių, didžiulei gamyklai, pastatytai už europinius pinigus, teršti, paleisti be valymo įrenginių, - Sudotėlio ežerą paversti kanalizacijos duobe. Kadangi tas ežeras yra maitinantis Žeimeną, tai visas tas „brudas“ keliavo į Žeimeną. Pradėjo gaišti mėsinės lašišos Pabradės inkubatoriuje, kur iš ikrų buvo auginamas mailius. Kilo didžiulis triukšmas, bet įrenginiai buvo pastatyti, gamyklos darbas nebuvo sustabdytas. Aplinkosaugininkai, kai buvo atidaromi įrenginiai valymui 2008 m., t.y. po trejų metų, kai visu pajėgumu jau dirbo „Maltosa“. Galiu pasakyti, kad viskas vyksta dėl verslo godumo. Ką reiškia leisti vandenį į Kuršių marias iš „Grigeo“? Jiems buvo siūloma lengvatinėmis sąlygomis jungtis prie Klaipėdos valymo įrenginių, prie centralizuotos nuotekų sistemos. Dėl 0,5 mln. Eur per metus jie atsisakė tai daryti, leido vandenį. Tai yra paprasčiausias godumas, nuodijant mūsų Tautą, mūsų vaikus, teršiant gamtą. Reiks tikriausiai ne vieno dešimtmečio, kad ji būtų išvalyta ir grįžtų į pirminę būklę, jei dar apskritai bus galima atkurti ją. Tai yra du mano pavyzdžiai. Ir vienas, ir kitas yra padiktuotas verslo godumo ir bedantės aplinkosaugos.

D.ŽMUIDINAVIČIUS: Galiu teigti, kad yra labai prastas teisinis reglamentavimas. Esame teisinė valstybė, be teisinio reglamentavimo mes nieko negalime padaryti. Jeigu aplinkosaugininkai turi pranešti taršiai įmonei, kurią įtaria, prieš savaitę, kad lankysis, darys neeilinę patikrą, tai tokiu atveju jie susitvarko viską. Labai dėl to nustebau, kad toks liberalus reglamentavimas, o jį pakeisti yra gana lengva. Kitas dalykas - verslininkų besaikis godumas aplinkos sąskaita ir žmonių sveikatos sąskaita. Gaila, kad tą pamatome tik tuomet, kai įvyksta avarija. Trečias dalykas - gana nustebau, kad yra tokia netvarka visoje aplinkosaugos sistemoje. Veikia visuomenės sveikatos biuras, kuris tiria gyvenamoje aplinkoje ir šalia gyvenamosios aplinkos esamus chemikalus pagal visus standartus. Dar yra Aplinkos apsaugos agentūra ir departamentas bei Higienos institutas. Aš su tuo susidūriau Alytuje, kai kilo gaisras. Viena agentūra tiria dirvožemį, paskui kažką tiria patalpose, paskui kita agentūra už miesto ribų tiria maisto saugą ir t.t. Buvau šokiruotas, kad yra penkios ar šešios agentūros, tačiau nėra jokio koordinavimo, nėra geros laboratorijos Lietuvoje, kad visus chemikalus, kurie teršia, būtų galima ištirti. Tiesiog nėra vienos bendros struktūros, vieno atsakingo asmens, kuris visą aplinkosaugą, darbo saugą viduje tirtų ir būtų atsakingas už visus šiuos reikalus. Ir prasideda stumdymasis, kas kaltas, kas ką padarė, o kas ko nepadarė. Manau, turi būti vykdoma reforma. Turime tik vieną stotelę, kuri matuoja oro taršą, gal bent trijų reikėtų Lietuvai, nes kai kuriems tyrimams Lietuvoje reikia savaičių, negali iškart atvažiuoti ir pasakyti. Reikia paimti, nuvežti, ištirti... Kai reforma neįvykdyta, mažos algos, valdininkams stinga motyvų dirbti, o paskui išlenda ir dar vienas dalykas - korupcija.

J.IMBRASAS: Viskas subrendo ne per vieną dieną. Čia kaip lėtinė liga, kuri palengva įsisiūbuoja, o paskui tą lėtinę ligą reikia ilgai gydyti. Vienas sprendimas staigiai situacijos nepakeis. Gali sustabdyti vieną ar kitą gamyklą, bet sistemos taip greit nepakeis. Pažiūrėkime į Aplinkos ministeriją, jai priklauso trys funkcijos, o ministrai nuolat keičiasi, retai kuris ministras išbūna visą kadenciją. Buvo ir politinis požiūris, vadinamoji liberalizacija irgi kalta. Yra senas posakis: pasitikėk, bet kontroliuok. Gal pamenate, kai Vilniuje buvo pasklidę kvapai iš valymo įrenginių, tai iškart sureagavom, purškikliais apstatėm tą teritoriją, pradėjom ieškoti priežasčių. Klaipėdoje 12 metų žmonės piketavo, skundėsi, rašė visoms institucijoms ir nebuvo jokios reakcijos. O kai jau sprogo, tai iškart sureagavo, buvo rastos ir priemonės, atsirado aplinkosaugininkai, surado būdą, kaip surasti, naktį sėdėjo, spalvotus skysčius pylė į vamzdynus, kad surastų. Prie to ir priveda kontrolės nebuvimas. Jei vagis vagia ir jo niekas nebaudžia, negaudo, tai jis dar daugiau vogs. Visur turi galioti ši paprasta taisyklė - pasitikėk, bet kontroliuok. Jei yra nustatyta tvarka, tai turi būti ir kontrolė. Jei nėra kontrolės arba ji yra silpna, tai ta netvarka ir plečiasi. Kai užpylė Nerį, tai per valandą plūdo 2-3 tūkstančiai kubų nuotekų. Kodėl taip atsitiko? Tai yra mero politikos rezultatas. Iššlavė visus specialistus iš „Vilniaus vandenų“, iki žemiausios grandies, iki tos teritorijos meistrų. Elektrikai pradėjo vadovauti vandenims. Tai yra nusikalstamas neatsakingumas.

G.JAKAVONIS: „Grigeo“ atveju pasipylė daugybė nuotraukų, kur įmonėje lankosi mūsų buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žiniasklaida skelbia, kad uostamiestyje rengiamo Klaipėdos miesto mero organizuojamo džiazo festivalio didžiausias rėmėjas yra „Grigeo“. Tai rimti „stogai“.


A.SKARDŽIUS: Aš jau minėjau, kad aplinkosaugos kontrolės sistema buvo liberalizuota. Greičiausiai ne be verslo spaudimo. Aplinkos ministerija, formuojanti politiką, greičiausiai pasidavė didžiojo verslo spaudimui ir liberalizavo tą kontrolę. Maždaug prieš dešimt metų buvo liberalizuota ir paleistos vadelės.Čia būtina didelė kontrolė, slegia didelė atsakomybė - pabandykite sustabdyti įmonę, - užtampys po teismus ir numaus paskutines kelnes. Verslo pusė yra stipresnė teisminiuose ginčuose, turi didesnes galimybes, gali nusamdyti stipriausias advokatų kontoras, geriausius verslo teisės specialistus.

Aplinkosaugininkai yra bedančiai, be teisinio palaikymo, negali tikėtis operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) pagalbos. Mes turim institucijų, vykdančių kriminalinę žvalgybą. Pažiūrėkite, kiek institucijų, galinčių reguliuoti veiklą, sekti, klausytis visuomenės narių, nebūtinai politikų. Jie ta informacija disponuoja, kodėl nėra jų veiklos sąsajos su aplinkosaugininkais? Juk taip visuomenei padaroma žymiai didesnė žala, nei padaro STT šnipo su 100 Eur pagautas kelių policininkas. Gamta yra ilgalaikė, pasekmės neidentifikuojamos, chemikalai kaupiasi žmonių organizmuose, žmonės dėl to miršta. Apnuodyta visuomenė - tai jau yra nacionalinio saugumo reikalas. Čia jau VSD turi turėti aiškią užduotį, kad yra nuodijama visuomenė, naudojamas cheminis ginklas prieš visuomenę, o dabar aplinkosaugininkas paliktas su trumpikėmis ir paleistas į dilgynę. Tai ką dar galime kalbėti apie tokią sistemą? Ši sistema buvo sukurta specialiai. Mano išsakyti pavyzdžiai tą aiškiai iliustruoja ir aš matau, kad, pavyzdžiui, lėšos, kurios buvos skirtos, buvo panaudotos ne ten. Apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos pradėjome gauti nuo 2004 m., tai yra dideli pinigai, kuriuos tinkamai panaudojus, buvo galima pastatyti ir Vilniuje valymo įrenginius, bet tie apyvartiniai taršos leidimai buvo parduoti ir panaudoti ne pagal paskirtį. Dabar apyvartinius taršos leidimus net sugeba panaudoti kitoms biudžeto reikmėms, skylėms užkaišyti. Gautos lėšos už leidimus turi būti investuojamos tik į aplinkosaugines priemones.

Imkime „Grigeo“ atvejį - buvo galima pastatyti skaitiklius su nuotoliniu būdu ir kiekvienas kontroliuojantis aplinkosaugininkas būtų matęs realiu laiku savo mobiliajame telefone ar kitame prietaise realią taršą. Dėl godumo sugalvoja apeiti centralizuotus valymo įrenginius, palikta galimybė tiesiai išmetinėti į vandens telkinius, teršti gamtą. Štai kur yra problema: pinigų yra, kompetencijų yra, bet tokia sistema sukurta, pataikaujant godžiam verslui.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Donatai, ar įmanoma tokia situacija Anglijoje? Koks yra požiūrių skirtumas? Kai gaudome žveją, pensininką be leidimo žvejojantį prie upelio „kilbukus“ ir baudžiam baisiausiai, demonstruojam visai Lietuvai per televiziją?

D.ŽMUIDINAVIČIUS: Skaičiau Valdo Adamkaus straipsnį apie mūsų visuomenės ekologinį brandumą. Tikrai Vakarų Europoje ir Skandinavijoje yra nepalyginamas ekologinis brandumas. Vaikai nuo pat pirmų klasių mokinami tausoti gamtą, neteršti, rūšiuoti, taupyti elektrą. Nuo pat pirmų klasių mokoma ekonominio raštingumo. Lietuvoje to nėra, senesnei kartai iš sovietinės eros, tai nebuvo prioritetas, buvo visai kitoks požiūris. Dabar jaunoji karta tuos dalykus viešina, bendruomenė ir visuomenė sąmonėja. Liberalios demokratijos valstybėje įstatymai yra kuriami iš apačios. Jei visuomenėje kyla poreikis, tai įstatymai bus sugriežtinti dabar. Manau, dabar bus tikrinamos visos įmonės, kurios turi nuosavas valyklas, nes tai yra pats lengviausias kelias teršti vandenį. Šioje vietoje nėra realios kontrolės. Matau, kad Lietuvoje problema - ir dumblas panaudotas visose valyklose. Kol kas tai yra didelė problema. Žmonės savo katiluose degina bet ką ir bet kaip, todėl irgi prisideda prie oro taršos.

G.JAKAVONIS: Kaip turėtų būti? Kokią viziją matote?

A.SKARDŽIUS:
Kaip kalbėjome, aplinkos apsauga buvo liberalizuota specialiai, spaudžiant stambiajam verslui. Kaip matome iš visokių rėmimų kompanijų, stambusis verslas, teršėjas, kuris, tikėtina, vykdo genocidą arba naudoja cheminį ginklą prieš visuomenę, turi daugybę vamzdžių. Pavyzdžiui, „Grigeo“ atveju buvo surasta 11 išvestų vamzdžių į Nerį. Kaip gali aplinkosaugininkai toleruoti tokį faktą? Tie vamzdžiai stovi jau labai seniai, galbūt jais naktį kas nors naudojasi, galbūt iki jų atvedamas laikinas lankstus vamzdis, galbūt transporto priemonės privažiuoja ir su cisterna išleidžia į tą nusodintuvo šulinį. Tai neturi būti toleruojama. Ir tie paramos gavėjai, ar jie grąžino teršėjui paramą, ar negrąžino, visai nesvarbu. Pirmiausia, reikia atstatyti visas aplikosaugininkų galias, naudoti visą kriminalinės žvalgybos informaciją, kuria disponuoja institucijos. Turi būti tarpinstitucinis bendravimas, nes žalos mastas yra begalinis, čia kaip cheminio ginklo panaudojimas prieš visuomenę. Visos institucijos turi pajungti savo išteklius ir išsiaiškinti. Juk Klaipėdoje, kas surado? Ne aplinkosaugininkai, o būtent informatorius dėl savų motyvų informavo teisėsaugos institucijas. Ir tada prokurorai pradėjo tyrimą. Viskas įvyko tik dėl atsitiktinumo, galbūt žmogui prabudo sąžinė, suvedinėjo sąskaitas su savo įmonės vadovais. Visos europinės priemonės turi būti panaudojamos būtent tam, taip pat parduodami taršos leidimai, kurie iki šiol buvo naudojami ne taršos prevencijai, ne taršos kontrolei, o nežinia kam. Tai yra centrinės valdžios apsileidimas. Pakuočių tvarkymo įstatymas taip pat apdairiai ir nusikalstamai liberalizuotas - čia jau aplinkosaugininkų biznelis, galbūt stambus biznis, nes jau įrodyta pavyzdžiais, kad pažymos apie atliekų tvarkymą yra piešiamos. Negana to, „Ekologistikos“ atvejis rodo, kad tos šiukšlės, atliekos, suvežamos iš kitų valstybių į Lietuvą, neturint, perdirbimo įrenginių. Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos ministerija rodo pirštais vieni į kitus. Kaip galima leisti importuoti į Lietuvą atliekas, suteikti leidimą įmonei perdirbti, nepatikrinus, ar ji turi perdirbimo įrangą, ar ta įmonė apskritai dirba su ta įranga. Iki 2015 m. viena įmonė Utenoje kaupė pavojingas atliekas, sukėlė ekstremalią situaciją, surinko pinigus ir paskelbė bankrotą. Tas pats ir su tomis padangomis, jos yra importuojamos, bet realiai jos nėra perdirbamos. Nėra net apskaitos sistemos. Padangą susmulkinti, nereiškia, kad ji yra perdirbta, susmulkinta atlieka nevirto perdirbtu produktu. O tai yra užskaitoma kaip perdirbtas gaminys. Iš tikrųjų - kiekiai sudvigubėja. Virstame dideliu šiukšlynu ne tik Lietuvos atliekų, bet ir aplinkinių valstybių. Aplinkinės valstybės atsikrato padangų, sumoka didelius pinigus transporto įmonei, kad ji parsivežtų į Lietuvą ir sukrautų į buvusią uždarytą Medvilnės gamyklą. Šiuo atveju edukacija turi būti pradėta nuo aukščiausių valstybės vadovų.

D.ŽMUIDINAVIČIUS:
Pirmiausia, reikia keisti teisinį reglamentavimą, reikėtų padaryti visų šių institucijų, kurios viską prižiūri, reformą. Turėtų būti vienas žmogus, vienas atsakingas vadovas. Turi būti įkurta viena agentūra, atleisti dalį žmonių, o visiems likusiems surengti mokymus ir pakelti atlyginimus. Turi būti įsteigta gera laboratorija, kad visi chemikalai galėtų būti ištiriami. Dėl „Grigeo“ atvejo, tai neaišku dėl valentingumo, ar čia dvivalentis ar trivalentis, todėl reikia tyrimus siųsti į užsienį, man, kaip mokslininkui, tai yra šokiruojantys dalykai. Dar vienas dalykas - viešieji ryšiai. Kai visi šie dalykai bus sustiprinti, tai didės ir visuomenės brandumas, niekas nenori gyventi užterštoje aplinkoje, turi būti lemiamas mokslininkų, išmanančių žmonių rekomendacijos. Mane, kaip mokslininką, jaudina, kiek į Kuršių marias išėjo sunkiųjų metalų ir kiek dioksinų. Dioksinai yra labai ilgalaikiai, gamta yra užteršiama dešimtmečiams, viskas patenka žuvims, ten žmonės žvejoja. Labai rimti reikalai. Reikia remtis specialistų rekomendacijomis. Dar pamiršau paminėti, kad turi būti tikrinamas atliekų perdirbimas, nes čia yra milžiniškas biznis, super milžiniški pinigai, visi gudrauja ir daro, kaip tik nori.

A.SKARDŽIUS: Noriu akcentuoti tai, kad turi būti kompleksinė sistema, turi būti teisinis reglamentavimas, nes mes matome fragmentiškus bandymus kažką daryti, net ir atliekų tvarkyme mes matome daug žaidėjų, kai nėra vienos nuoseklios sistemos. Todėl atsiranda noras pasipinigauti iš kiekvieno segmento. Ką nori daryk, rūšiuok nors ir į dešimt dalių, bet tau nuo to mokesčiai nemažės, kadangi kiekviena grandis nori uždirbti. Reikalingi sisteminiai teisiniai aktai. Kas yra pagrindiniai teršėjai? Žemės ūkis ir pramonė, mes neturime dirvožemio įstatymo, dirvožemis yra alinamas. Net gyvenamus namus statome gamyklų vietose, ant užteršto dirvožemio.

J.IMBRASAS: Noriu dar sugrįžti prie didelės problemos - specialistų „iššlavimo“. Galiu dar įvardinti, kad su „Lietuvos geležinkeliais“ yra lygiai tas pat, su miškais irgi. Atėjus Remigijui Šimašiui, dar pirmą kadenciją, kai „Vilniaus vandenyse“ pradėjo visus „šluoti“, buvęs vadovas man sakė: laukim, tuoj čia kažkas bus. Ilgai laukti nereikėjo, į Nerį išpylė teršalus du kartus. Aplinkos ministerijoje per daugelį metų susiformavo visiškai korumpuota ir stagnacijos apimta vidurinė grandis, kuri ne tik apie taršos įvykius informaciją dengia, bet ir kitose srityse kažkam tarnauja, nes iš to gauna naudą. Tiems mažiesiems inspektoriams yra pasakyta, kad per daug nekištų nosies. Čia yra labai daug blogio. Net ir Seimo komiteto posėdžiuose matosi, kad atėję asmenys gina vieną ar kitą įmonę, įvairiausiais būdais suka uodegą. Didžiausia bėda, kad valstybės tarnautojai neatiduoda visų savo jėgų, nedirba sąžiningai ir švariai, o tarnauja kažin kam už asmeninę naudą. Nuo čia ir prasideda labai daug blogybių. Pirmiausia, turi būti užduotas tonas iš aukščiausio pareigūno. Bet vėlgi, tas eilinis darbuotojas priklauso nuo to, aukščiau sėdinčiojo, dėdės. Kol ten aukščiau sėdintys vadovai nebus iki galo principingi, nejaus pareigos tarnauti viešajam gėriui ir laikytis įstatymų, nieko nebus. Turi būti pavyzdys žemesnėms grandims. Reikia stiprinti kontrolės pajėgumus. Nusprendėme artimiausiu metu siūlyti įstatymo pataisas ir sugriežtinti, kontrolę, kad ji būtų operatyvi ir greita, ne tokia kaip dabar.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (42)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kiek laiko, paskelbus karantiną, išbuvote namuose, niekur neišėję?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2  -3 C

-3 -5 C

 

-2 -3 C

 +1 +2 C

+2 +4 C

 

+1 +2 C

2-7 m/s

1-2 m/s

 

4-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0977 PLN - 4.5306
RUB - 86.3819 CHF - 1.0581
GBP - 0.8974 NOK - 11.6558

Nuorodos