4 nuotr.Daugelis mūsų esame įpratę leisti laiką socialiniuose tinkluose, tačiau retas susimąsto, kad jų palaikymui taip pat reikalingas nemažas elektros, kurios gamybai vis dar plačiai naudojamas iškastinis ir aplinką teršiantis kuras, kiekis. „Vakaro žinios“ pasidomėjo, ar yra būdų šias, faktiškai nebūtinas ar netgi perteklines, elektros sąnaudas sumažinti.
Nematoma populiarumo pusė
Bene labiausiai pagarsėjusi mūsų laikų kovotoja prieš aplinkos taršą Greta Tunberg (Greta Thunberg) socialiniuose tinkluose turi dešimtis milijonų gerbėjų. Šie beveik kasdien įkelia bent po vieną nuotrauką arba maždaug du megabaitus duomenų. Taip per dieną susidaro apie 20 terabaitų duomenų, kuriuos kartu su rezervine kopija kažkur būtina saugoti.
Tokio duomenų kiekio saugojimui reikia keturių modernių kietųjų diskų, kiekvienas kurių vartoja apie 5 vatus energijos. Susumavus išeina, kad per metus vien „žaliosios“ mergaitės sekėjų duomenims saugoti sunaudojama apie 10 kilovatų elektros energijos. Čia neskaičiuojant serverių, procesorių ir kitos IT įrangos, kuriai dirbant ją dar tenka ir aušinti.
G.Tunberg tautietis Andres Andre iš „Huawei“ paskaičiavo, kad 2020 m. vien duomenų centrai sunaudos apie 650 teravatvalandžių elektros energijos. Tai maždaug tiek, kiek per metus pagamina Kanada. Jeigu tokios tendencijos išliks, per artimiausius dešimtmečius duomenų centrai sunaudos apie 11 proc. visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Ji bus naudojam skaitmeninio šlamšto - nuotraukų, filmukų ir pan. - saugojimui. Pesimistai prognozuoja, kad tokiais tempais apkraunant socialinių tinklų serverius, iki 2040 m. planetos pajėgumų jiems gali ir neužtekti. Bet ar tikrai perspektyvos tokios niūrios?
Technologijos irgi vystosi
Virginijus Radziukynas, Lietuvos energetikos instituto Sistemų valdymo ir automatizavimo laboratorijos vadovas, elektros sąnaudų klausimu turėjo kiek kitokią nuomonę. Jis išskyrė du serverių darbo momentus - patį veikimą ir veikiančios įrangos aušinimą.
„Serveriai dirbdami išskiria nemažai šilumos, tad jiems būtinas vėsinimas ir sistema, užtikrinanti tam tikros temperatūros palaikymą, nuvedant šilumą į pastato išorę arba ją panaudojant kitų patalpų šildymui. Kita vertus, vėdinimas nebūtinai turi būti nuolatinis procesas, jis gali veikti tam tikrais intervalais, tad čia galima galvoti apie efektyvų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų naudojimą. Tiesa, reikia pasiruošti tiems atvejams, kai, tarkim, nebus vėjo arba saulės, o vėdinti reikės. Šiandien tam gali būti naudojama elektra, pagaminta elektrinėse naudojančiose iškastinį kurą arba taikant elektros energijos kaupimo sistemas, - sakė specialistas. - Kas kita - patys serveriai. Jie turi veikti nuolat, tad jiems turi būti užtikrinamas stabilus ir patikimas elektros energijos tiekimas, čia žaisti su nestabiliais energijos šaltiniais negalima. Šiuo metu tai užtikrina iškastinį kurą naudojančios elektrinės ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tačiau technologijoms tobulėjant, prie stabilaus elektros energijos tiekimo vis labiau galės prisidėti ličio jonų, srautinės baterijos ar pan.“
V.Radziukyno teigimu, tiek mokslas, tiek verslas daug dėmesio skiria kaupimo sistemų tobulinimui - ilgėja jų eksploatacijos laikas, gerėja techninės charakteristikos.
„Dabar išmanieji telefonai gali tarnauti dieną-dvi. Patobulinus akumuliatorius, jie, kaip kadaise, mygtukiniai, galės tarnauti 4-5 dienas, o gal ir ilgiau. Tai reikš, kad juos reikės rečiau krauti, bus kaupiami didesni elektros energijos kiekiai“, - praktinį pavyzdį pateikė mokslininkas.
Prognozuoti dar ankstoka
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama efektyviam energijos vartojimui, numatant įvairias skatinimo schemas.
„Žmonės pradeda suvokti, kad kartais tikslingiau vartoti mažiau elektros energijos, o ne statyti naują elektrinę. Aišku, pirmiausia tai lemia pačių vartotojų įpročiai ir kultūra, bet jai įtaką gali daryti minėti socialiniai tinklai ir nuomonės formuotojai. Jeigu vienas ar kitas žinomas žmogus ar grupė žmonių paragins rečiau naudoti savo paskyras ir kelti mažiau nuotraukų, kad mažiau būtų apkraunami serveriai, tikėtina, jais gali pasekti dalis socialinių tinklų naudotojų“, - prielaidomis dalinosi energetikas.
Visgi jis buvo linkęs manyti, kad visuomenei tokiais tempais skaitmenizuojantis į internetą ar darbinius serverius patenkančios informacijos kiekiai tik augs.
„Galima tikėtis, kad tobulės ir mažiau elektros naudos patys serveriai. Jau dabar tai akivaizdžiai matosi palyginus įprastą ir SDD tipo kietąjį diską. Be to, visada yra viltis, kad pati visuomenė ims kitaip žiūrėti į perteklinę informaciją ir nebeužkraus serverių visu tuo skaitmeniniu šlamštu, kuris keliauja į juos dabar“, - situaciją apibendrino V.Radziukynas.
