Pamirštama, kad aplinką teršia ne tik lengvieji automobiliai

„AdBlue“ pergalė prieš azoto oksidus

Sąlyginai neseniai kovoje su atmosferos tarša panacėja buvo laikomas sprendimas montuoti didelius, galingus variklius turinčiuose vilkikuose išmetamųjų dujų recirkuliacijos EGR sistemą. Deja, nuo prastesnės kokybės degalų variklį palyginti greitai užteršdavo suodžiai, jo darbas išsibalansuodavo, tepalas degraduodavo, todėl tekdavo dažniau atlikti serviso aptarnavimus, o juos uždelsus – leisti nemažus pinigus agregato remontui.

Todėl, pasak Renaldo Gabarto, įmonės „Transeksta“ atstovo, vilkikams skirtų agregatų konstruktoriai ėmė ieškoti kitų sprendimo būdų.

„Šiandien inžinieriai sėkmingai sprendžia praktiškai visus su tarša susijusius klausimus. Nors „Euro 1“ ir „Euro 6“ variklius skiria viso labo pora dešimtmečių, tačiau lyginant galingumą, degalų sąnaudas ir į aplinką patenkančius teršalus, skaičiai atima žadą: „arklių“ padaugėjo bemaž dvigubai, apetitas dyzelinui sumenko apie 40 proc., o kenksmingų dujų vienas senos kartos sunkvežimis išmesdavo tiek, kiek dabar 50 šiuolaikinių krovinių gabenimo automobilių. Todėl be problemų „telpama“ ir į sparčiai griežtėjančius ekologinius reikalavimus, - skirtumus vardino pašnekovas. - Viena didžiausių pergalių - azoto oksidų (NOx) pažabojimas. Ši medžiaga neigiamai veikia žmonių nervų sistemą, didina kraujospūdį. Dujos dirgina viršutinius kvėpavimo organus, sukelia kosulį, ašarojimą, didesnės koncentracijos veikia plaučius ir gali būti mirties priežastimi. Tačiau mokslininkams suradus būdą nuodus neutralizuoti panaudojant karbamido ir vandens tirpalą, šiandien žinomą „AdBlue“ vardu, išmetamųjų dujų žalingas poveikis sumažinamas net iki 95 proc.“

„AdBlue“ arba SCR (selektyvioji katalizinė redukcija) technologija užtikrina, kad į išmetamąsias dujas įpurškus „AdBlue“ skysčio beveik visi susidarę azoto oksidai, vykstant reakcijai, paverčiami nekenksmingu vandeniu ir azotu. Taip ne tik sumažinama teršalų emisija, bet ir užtikrinamas efektyvesnis dyzelino degimas - vilkikai „Euro 6“ standartus pasiekia nedidindami degalų sunaudojimo, nekeldami jokių papildomų rūpesčių ir leidžiantys išvengti neplanuotų sustojimų remontui. Tiesa, aplinkos taršos mažinimui skirta technologija savo funkcijas atlieka tik tuomet, kai veikia tvarkingai.

Pagrindinės problemų priežastys

Vilkikų remontu užsiimančios įmonės „Nika service“ vadovo Granto Radicko teigimu, „AdBlue“ sistema gali nustoti veikti dėl gedimo arba dėl tyčinio jos atjungimo.

„Visos sistemos reikalauja kvalifikuotos priežiūros. Ypač tai taikytinai pretenzingai „AdBlue“, kuri bijo šalčio ir nešvarumų. Šie į sistemą gali patekti laiku nepakeitus filtro, kuomet nuo bako dugno pakeltos nuosėdos pasiekia siurblį ir jį sugadina ar dėl į išmetimo sistemą patenkančio tepalo. Neigiamai jos patikimumą veikia ir trumpi elektros jungimai ar ilgas nenaudojimas. Tuomet sukietėja ir sandarumo nebeužtikrina guminiai sandarikliai, gali pradėti strigti vožtuvai ir t.t. Galiausiai, ji, kaip ir kiti agregatai, turi savo tarnavimo laiką“, - pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, problemoms įtakos turi ir atsainus žmonių požiūris į ekologiją bei aplinkos taršą.

Sugedus vienai ar kitai detalei žmogus paskaičiuoja, kiek kainuos remontas ir nusprendžia, kad jam pigiau bus sumontuoti „apgaviką“ – „AdBlue“ sistemos simuliatorių, leidžiantį apgauti borto kompiuterį ir važinėti be „AdBlue“.

Specialistas perspėjo, kad mėginimai važinėti be „AdBlue“ Vakarų Europoje įmonei ar transporto priemonės savininkui gali turėti ir daugiau neigiamų pasekmių.

„Daugelis Vakarų valstybių griežtai tikrina ar laikomasi ekologinių normų. Tarkim sulaikius vilkiką be „AdBlue“ Vokietijoje paskaičiuojama, kiek jis važiavo šalies keliais ir atstumas padauginamas iš išvestinio koeficiento. Vėliau įmonė ne tik gauna kelis ar keliolika tūkstančių eurų siekiančią baudą, bet ir turi sumokėti servisui už visos sistemos keitimą, kas irgi kainuoja nemažai“, - sakė G.Radickas.

Bandymų sukčiauti pasitaiko

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Dovilė Karužienė patikslino, kad dūmingumo matavimas parodo bendrą transporto priemonės techninę būklę, bet neparodo dujų sudėties - kiek ir kokių medžiagų išmetama. Kita vertus, vertinant kietųjų dalelių kiekį galima daryti išvadą apie taršą.

„Sustabdžius transporto priemonę nustatyti, ar veikia jos „AdBlue“ sistema ar ne, galima, tačiau ne pagal šio parametro rodmenis. Jei viršijami leidžiami dūmingumo parametrai, tai dar nereiškia, kad ji neveikia. Gali būti, jog jie viršijami dėl netvarkingos variklio ar degalų sistemos. Tačiau tai yra indikacija išsamesniam sistemos patikrinimui. „AdBlue“ sistemos veikimą ar neveikimą dažniausiai parodo informacinis pranešimas transporto priemonės borto kompiuteryje. Kaip tik jų paslėpimui yra naudojami minėti įrenginiai, perduodantys informaciją transporto priemonės kompiuteriui apie klaidų nebuvimą“, - sakė pašnekovė.

Pasak jos, per 2019 metus Lietuvos transporto saugos administracija nustatė 13 atvejų, kai „AdBlue“ sistema transporto priemonėje neveikė - buvo atjungta ir/arba buvo naudojama veikimą imituojanti įranga.

Beje, nepaisant to, kad sistemos atjungimas nėra teisėtas, internete skelbimų, siūlančių tokią paslaugą, netrūksta.

INFORMACIJA

VĮ „Regitra“ 2020 m. sausio 22 d. duomenimis vilkikų (N3 kategorijos) Lietuvoje iš viso yra įregistruota beveik 40,8 tūkst. Jų amžiaus vidurkis siekia 5,3 metus.

Sunkvežimių (N3 kategorijos) šiuo metu Lietuvoje iš viso yra įregistruota apie 66,1 tūkst. Jų amžiaus vidurkis – 9,3 metai.