1 nuotr.Žmonės išmoko siūti dar anksčiau negu pasirodė pirmosios keistos formos paleolito dievybių figūrėlės ir piešiniai ant olų sienų. Yra beprasmiška bandyti nustatyti bent apytikrę pirmykštės mados gimimo datą, kai kailiai ir odos buvo pradėti siūti kaulinėmis adatomis ir sausgyslėmis. Praėjus šimtams tūkstančių metų - vis tiek tai buvo žila senovė, - žmogus išmoko austi, siuvimo procesas tobulėjo.
Bandymai mechanizuoti siuvimo procesą
Siuvimo instrumentai - tarp jų adatos ir antpirščiai - tradiciškai buvo Europos nuotakų kraičio dalis, nes iš pradžių siūdavo tik moterys. Drabužių siuvimas ir taisymas užimdavo daug laiko - kam, jei ne žmonoms ir dukterims, faktiškai uždarytoms namuose, galėjo tekti ši prievolė.
Sunku pasakyti, kada įvyko pirmieji bandymai mechanizuoti siuvimą. Pagal vieną versiją, beveik legendą, olandų meistrai sugalvojo prietaisą susiūti audiniams jau auštant Atgimimo epochai. Šis išradimas buvo naudojamas pirmiausia siūti burėms, juk rankomis susiūti tankaus audinio gabalus buvo labai sunku ir trukdavo ilgai.
Siuvamųjų išradėjai
Pirmasis įrenginį, šiek tiek primenantį šiuolaikinę siuvimo mašiną, 1790 m. patentavo anglas Tomas Sentas (Thomas Saint). Vertinant tiksliai, T.Sentas nebuvo pirmasis, sugalvojęs būdą mechaniškai susiūti audinio ir odos gabalus: 1755 m. Čarlzas Vizentalis (Charles Wiesenthal), taip pat mėginęs patobulinti siuvimo procesą, patentavo savo išradimą - adatą su dviem užaštrintais galais ir ausele viename. Nei vienas, nei kitas išradimas taip ir nebuvo pradėtas pardavinėti.
Bandymų sukurti siuvimo mašiną europiečiai neatsisakė. Siuvėjui iš Vienos Jozefui Maderspergeriui (Joseph Madersperger) po dešimties darbo metų pavyko sukonstruoti darbinį modelį ir 1814 m. patentuoti jo dizainą. Mašina „mokėjo" siūti tik tiesia linija, bet vėlesni J.Maderspergerio modeliai jau galėjo atlikti ir sudėtingesnes užduotis.
Masinę siuvimo mašinų gamybą pavyko pradėti dar vienam išradėjui, šįkart prancūzui - Bartelemi Timonjė (Barthelemy Thimonnier). Kitaip kaip pirmtakai, jis ne tik gavo patentą (tai įvyko 1830 m.), bet ir atidarė savo fabriką ir net spėjo gauti užsakymą siūti uniformas prancūzų armijai. Viskas baigėsi blogai - siuvėjai, siuvę senoviškai, rankomis, pamanę, kad B.Timonjė kūrinys atims iš jų duoną, įsiveržė į fabriką ir sunaikino siuvamąsias.
Volteris Hantas (Walter Hunt), pagarsėjęs talentu sugalvoti įvairius naudingus daikčiukus, nuo 1832 metų kūrė siuvimo mašiną. Tam paaukojęs apie šešerius metus, jis darbą metė, nes nematė perspektyvos savo išradimui. Maždaug tuo metu Elijas Hou (Elias Howe) iš Bostono kūrė savo siuvamąją. Sukurto įrenginio dizainą jis patentavo 1846 m. E.Hou mašinos ypatumas buvo tas, kad adata judėjo horizontaliai - išradėjas orientavosi į judesius, kuriuos siūdama atlikdavo jo žmona. Patentavęs išradimą, jokio pelno E.Hou negavo, dar daugiau - jam labai trūko pinigų. Būdamas išvykęs ir sužinojęs, kad miršta jo žmona, jis vargais negalais gavo pinigų ir nusipirko bilietą namo, kad spėtų su ja atsisveikinti. Bet išradėjo laukė dar vienas netikėtumas. Pasirodė, kad jo išradimu naudojasi Amerikos komersantai. Vienas iš jų buvo Aizekas Zingeris (Issac Singer).
Zingerio siuvimo mašinos
Vardai visų tų, kas ne vienus gyvenimo metus paskyrė siuvimo mašinos išradimui, šiandien yra mažai kam žinomi, tik Zingerio pavardė skamba jau antrą šimtmetį. Negana to, dažnai būtent jis yra laikomas pirmosios siuvimo mašinos išradėju, nors tai nėra tiesa, o ir pats verslininkas to niekada neteigė. Tiesa, A.Zingeris vis dėlto buvo išradėjas - 1839 m. jis gavo gręžimo mašinos patentą, kurį netrukus pardavė. Bet svarbiausia, kad prie E.Hou išradimo jis taip pat pridėjo ranką, paversdamas mažai kam žinomą mechanizmą populiariausia preke dviejuose žemynuose. A.Zingeris sugalvojo horizontaliai tvirtinamą šaudyklę, vertikalų staliuką-lentą audiniui, kojinį pedalą. Faktiškai iš bostoniečio išradimo naujoje mašinoje liko tik jo sukurta adata, bet A.Zingeris neneigė E.Hou pirmenybės ir noriai mokėjo jam pinigus už naudojimąsi idėja.
A.Zingeris rimtai ėmėsi organizuoti gamybą: sudarė sutartį su siuvamųjų gamintojais ir įdiegė konvejerinę gamybą.
Žmogus, kurio dėka siūti tapo daug lengviau, ir asmeniniame gyvenime pasirodė esąs labai produktyvus. Pagal testamentą jo milijoninis turtas turėjo būti padalintas vaikams, o tai buvo nelengva, nes palikuonių A.Zingeris turėjo daugybę. Su pirmąja žmona Ketrina Heili (Catherine Haley) jis susilaukė dviejų vaikų, o neoficialioje šeimoje su Meri En Sponsler (Mary Ann Sponsler tapo dar dešimties vaikų tėvu (du mirė maži). Kitoje „neoficialioje" santuokoje su Meri Makgonigal (Mary McGonigal) gimė penki vaikai, Merė Istvud Volters (Mary Eastwood Walters) A.Zingeriui pagimdė dukrą, o antroji oficiali žmona Izabela Bojer (Isabella Boyer), kuri, beje, pozavo Laisvės statulai, pagimdė dar šešis palikuonis. Neabejotina yra viena - visos moterys, buvusios šalia Aizeko Zingerio visą jo įdomų gyvenimą, naudojosi jei ir ne pačiomis jo vardo siuvimo mašinomis, bet pajamomis, gautomis jas pardavinėjant.
