Įsigytas 3D spausdintuvas tapo viltimi neįgaliems vaikams

„Vakaro žinių“ kalbintas Mažvydas neslepia, kad 3D spausdintuvas jo namuose atsirado iš noro išbandyti šią technologiją. Iš pradžių vaikinas galvojo įgyvendinti galvoje besisukančias idėjas ir spausdintuvą pritaikyti buityje. „Vienu metu man kilo didžiulis noras padaryti veikiantį Saulės modelį. Tais laikais, kai dar nebuvo knygų, interneto ir kompiuterių, protingi dėdės kurdavo sudėtingus mechanizmus, kurie žmonėms parodydavo, kaip atrodo Saulės sistema. Mane tie mechanizmai žavėjo ir man pačiam kilo noras tokį pagaminti. Pagalvojau, kad 3D spausdintuvas galėtų padėti įgyvendinti šią idėją. Taip jis ir atsirado mūsų su sužadėtine namuose“, - pasakoja Mažvydas. Ir priduria, kad mechaninių žinių neturinčiam programuotojui savo idėjos taip ir nepavyko įgyvendinti.

Namuose atsiradus tokiam prietaisui, teko mokytis projektuoti 3D erdvėje, perprasti technologiją, ieškoti sprendimų, jei kažkas veikia ne taip, kaip turėtų. Šiandien 3D spausdintuvą vilniečių pora buičiai įdarbina kone kasdien. „Beveik kiekvieną dieną randame, ką atsispausdinti. Pavyzdžiui, namų apyvokoje pritaikomus daiktus. Tai gali būti laikikliai, stovai ir panašūs dalykai. Štai mano sužadėtinė užsiima piešimu ir turi daug įvairių dažų buteliukų. Juos visus galima išmatuoti ir atsispausdinti pritaikytus stovelius ar patogius laikiklius. Taip pat atradome naują pomėgį - gaminame žaidimų figūrėles, užsiimame jų apipavidalinimu“, - pasakoja vilnietis.

Mažvydas neslepia, rinkdamasis 3D spausdintuvą buities reikmėms, rinkosi vidutinį variantą, tad jo kaina nebuvo itin didelė. Tačiau nuolat norint jį įdarbinti, vaikinas stengiasi reguliariai tobulinti aparatą, atnaujinti detales. Tad šiandien jis jau padvigubino šio prietaiso vertę.

Prisijungė prie tarptautinės bendruomenės

Vienu metu, internete ieškant idėjų, ką įdomaus galima būtų įgyvendinti su turimu aparatu, Mažvydas užtiko tarptautinę savanorių bendruomenę „e-NABLE“, 3D spausdintuvais kuriančią nemokamas plaštakas ir rankas tiems, kuriems reikia apatinės arba viršutinės galūnės pagalbinio prietaiso. „Man tai iš karto pasirodė nuostabi idėja“, - pasakoja Mažvydas.

Vaikinas pasakoja, kad apie šią veiklą žinią paskleidė savo aplinkai. Po kurio laiko Mažvydas sulaukė pirmojo pagalbos prašymo. Į jį kreipėsi septynmetės Aurilės mama, kuri galimybių padėti savo dukrai tuo metu ieškojo užsienyje. Ji kreipėsi į tarptautinės bendruomenės atstovus užsienyje, kurie ir nukreipė moterį pas Mažvydą. Netrukus rankos negalią turinti Aurilė galėjo džiaugtis Mažvydo sukurtu ir 3D spausdintuvu atspausdintu pagalbiniu rankos įtaisu.

„JAV ši bendruomenė yra labai paplitusi, nes ten žmonės įpratę ieškoti alternatyvų, kadangi gydymas labai brangus. Tokiose šalyse kaip mūsų, kur gydymas yra nemokamas, žmonės nepratę ieškoti kitų sprendimų. Jie pripratę, kad atėjus į polikliniką bus nusiųsti pas specialistą. Jeigu reikės, žmogus lauks eilėje, tačiau retai ims pats ieškoti alternatyvų. Aurilės mama būtent taip ir padarė, pati ėmė ieškoti kitų sprendimų. Žinoma, kol kas tai dar nauja technologija, kuri Europoje tik populiarėja“, - pasakoja Mažvydas.

Mažvydo namuose veikiantis 3D spausdintuvas spausdina detales iš augalinės kilmės plastmasės. Atspausdintas protezas vidutiniškai tarnauja apie 18 mėnesių. Per tiek laiko jis nusidėvi, o vaikui augant dažnai reikia didesnio protezo. Bendraudamas su tarptautinės savanorių bendruomenės nariais Mažvydas sako matantis, kad tokių protezų poreikis vaikams - aktuali problema įvairiose šalyse. „Tai aktualu ir kitose šalyse. Didžiausia problema, kad tokie rankoms gaminami protezai nėra funkcionalūs. O bioninės rankos kainuoja kosminius pinigus. Jos gali kainuoti 50-100 tūkst. eurų. Tokios rankos gaminamos konkrečiam žmogui, pritaikant prie jo poreikių ir kūno. Kitam žmogui jos pritaikyti beveik neįmanoma. Vaikai auga greitai, todėl kas dvejus ar trejus metus pirkti tokią brangią ranką išgali mažai tėvelių“, - pasakoja Mažvydas.

Jo turimas 3D spausdintuvas labiausiai tinka vaikų, ne suaugusių rankų įtaisų gamybai dėl spausdinamų detalių dydžio. Tačiau šiuo metu į Mažvydą kreipėsi ir du suaugę žmonės, kuriems vaikinas bandys padėti. „Dar nesu tikras, ar tokio dydžio detales mūsų aparatas bus pajėgus atspausdinti“, - neslepia Mažvydas.

Pagalbos laukia ir daugiau vaikų

Tapti šios tarptautinės bendruomenės nariu ir atstovu gali ir kiti norintys. Mažvydas sako, kad po to, kai kreipėsi į visuomenę su pasiūlymu padėti rankos neturintiems žmonėms, sulaukė ne tik pagalbos prašymų, bet ir pasiūlymų iš norinčių prisidėti. Lietuvoje yra 3D spausdintuvų grupelė, kurioje atsirado norinčių prisijungti prie savanoriškos pagalbos žmonėms. Tad gali būti, kad šis savanorių tinklas Lietuvoje greitai turės ir daugiau atstovų.

Šiuo metu bendruomenę sudaro daugiau kaip 150 atstovybių 47 valstybėse. Įvairiose valstybėse savanoriai susibūrę spausdina šimtus ar net tūkstančius rankų ir siunčia protezus į karo nusiaubtas vietas ar vietoves, kurios nukentėjo nuo stichinių nelaimių. „Po uragano Haityje bendruomenės nariai iš viso pasaulio atspausdino apie 1000 įvairių dydžių rankų ir išsiuntė nukentėjusiems žmonėms“, - sako Mažvydas.

Penkerių metų Dominykas iš Kauno - jau antras vaikas, kuris gali džiaugtis Mažvydo 3D spausdintuvu pagamintu rankos įtaisu. Išgirdus apie tokią galimybę, Mažvydą surado Dominyko mama. Pakako vieno susitikimo, kurio metu Dominykui buvo išmatuota ranka, jis išsirinko protezo spalvas. Užtruko vieną dieną ir Dominykui kasdienybėje pagelbstintis įtaisas buvo atspausdintas.

Šiandien jis džiaugiasi galėdamas abiejomis rankomis atsinešti savo žaislus iš kambario. Dominyko mama Asta „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad žinią, jog Mažvydas siūlo tokiems vaikams pagalbą, ji sužinojo netyčia. Moteris neslepia, kol kas apie bioninę ranką jų šeima galvoti negali, todėl nuo 1,5 metų Dominykas turi kosmetinį protezą, kurį dedasi eidamas į lauką. „3D spausdintuvu pagaminta ranka labai patiko Dominykui. Ji lengva, sūnus greitai suprato jos valdymo principą. Tiesa, kol kas dar tik pratinamės prie jos.

Kadangi Dominykas turi alkūnę ir dalį dilbio, jis jau išmoko būti savarankiškas. Pats apsirengia, nusiprausia ir atlieka kasdienius darbus. Dominykas - labai sportiškas vaikas. Mėgstamiausias užsiėmimas namuose - krepšinis. Taip pat lanko futbolo treniruotes. Kartais stebiuosi, kaip jis viską išmoko - netgi dviračiu važinėja be papildomų ratukų. Darželyje vaikas lanko robotikos būrelį, todėl mintis turėti 3D spausdintuvu atspausdintą ranką jį labai sudomino ir pradžiugino“, - pasakoja Asta.