1 nuotr.Pasauliui dar nevisai atsigavus po koronaviruso, pasigirsta vis daugiau balsų, kad netrukus žmonija susidurs su naujomis epidemijomis. Vienos jų siejamos su ankstesnės pandemijos metu taikytais ribojimais, kitos - su daug ginčų keliančiu visuotiniu klimato atšilimu.
Augs sergančiųjų vėžiu skaičius
Onkologinės komisijos „The Lancet" mokslininkai prognozuoja, kad jeigu skubiai nebus imtasi atitinkamų premijų, per artimiausius dešimt metų Europą užgrius vėžinių susirgimų banga. Tai nurodoma žurnale „The Lancet Oncology" paskelbtoje ataskaitoje.
Ruošdama išvadas komisija išanalizavo kaip COVID-19 pandemija paveikė Europą. Specialistai nustatė, kad per pirmuosius pandemijos metus be nuolatinės medikų stebėsenos liko 1,5 mln. vėžiu sergančių pacientų. Be to, kas antras sergantysis laiku nebuvo operuojamas arba negavo būtinų chemoterapijos procedūrų. Taip pat nebuvo atlikta 100 mln. vėžio nustatymo testų vaikams ir paaugliams, o maždaug milijonas europiečių gali sirgti nediagnozuotu vėžiu.
Atliktos analizės metu buvo nustatyta, kad vėžio tyrimams Europoje 2010-2019 metais, be privačių lėšų, buvo skirta 20-22 mlrd. eurų. Tuo pat metu minimalus ekvivalentinis skaičius JAV siekė 80,5 mlrd. JAV dolerių (apie 76 mlrd. eurų arba 234 eurų asmeniui). Europos Komisija jau paragino iki 2030 metų padvigubinti vėžio tyrimams skiriamas lėšas: vienam asmeniui tokiu atveju tektų 50 eurų.
Tyrimo autoriai taip pat rekomenduoja Europos vėžio srities specialistams dirbti sparčiau ir atliekant tyrimus šiai ligai skirti kaip galima daugiau dėmesio.
Pandemijas skatins klimato atšilimas?
JAV ir Australijos mokslininkai žurnale „Nataure" paskelbė tyrimą. Specialistai teigia, kad dėl žmonijos veiklos prasidėjęs visuotinis klimato atšilimas taps naujų pandemijų atsiradimo priežastimi. Ekspertai išanalizavo 25 metų laikotarpio su žemės ūkio naudmenų naudojimo pokyčiais ir šikšnosparnių elgesiu Australijos subtropikuose 1996-2020 metais susijusius duomenis.
Pasak jų, maisto trūkumas ir jų natūralios gyvenamosios aplinkos naikinimas verčia skraidančius gyvūnus keltis vis arčiau žmonių apgyvendintų rajonų. Tikėtina to pasekmė - Hendra viruso plitimas. Tai - šikšnosparnių pernešama ir žmonėms bei arkliams mirtina infekcinė liga.
Specialistai siūlo skirti daugiau dėmesio natūralios gyvūnų gyvenamosios aplinkos saugojimui ir atkūrimui, kas leistų išlaikyti juos atokiau nuo žmonių gyvenamųjų vietų bei apsaugotų nuo naujos mirtinos pandemijos.
Tyrimo autoriai patikslina, kad viruso mirtingumas tarp arklių siekia 75 proc., tarp žmonių - 57 proc.
Darbo autorių nuomone, Hedra virusą šikšnosparniai pernešdavo dar gerokai prieš tai, kai Australijoje pasirodė pirmieji europiečiai.
