1 nuotr.Sveikatos specialistai pastebi, kad sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms, gali paūmėti lėtinės ligos, atsinaujinti ar pablogėti sąnarių, nugaros skausmai.
„Google" teikiamose visuomenės mobilumo ataskaitose pandemijos metu fiksuojamas mažesnis visuomenės judėjimas - žymiai mažiau laiko praleidžiama visuomeniniame transporte, darbo vietose, prekybos ir pramogų centruose; tuo metu gyvenamosiose vietovėse praleidžiamo laiko fiksuojama daugiau.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros tarnybos ir Konsultacijų tarnybos vedėja - šeimos gydytoja Daiva Puškoriūtė sako, kad sportavimas ar fizinis treniravimas žmogaus organizmą veikia kaip universalus vaistas nuo daugybės lėtinių ligų. Kartu fizinis aktyvumas sumažina nerimą ir stresą.
„Svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas, kaip ir vartojamas vaistas, turi būti reikiamos trukmės, tai yra išsportuojant reikiamą minučių kiekį, tinkamu intensyvumu - pakeliant pulsą ir išlaikant jį ne trumpiau nei pusvalandį. Tokiu atveju fizinis aktyvumas mums ypač pasitarnauja ir sukelia teigiamus sveikatos pokyčius. Kita vertus, įvairesnių, kiek sudėtingesnių fizinio treniravimo užduočių atlikimui gali pasitarnauti reikiama sportavimo įranga namuose, - sako D.Puškoriūtė. - Žinoma, reikia nepamiršti, kad prie geresnės sveikatos labai prisideda ilgesni pasivaikščiojimai lauke, parke, miške."
