Neįgalieji pamiršti

Jūratė Bakutienė, buvusi Vilniaus S.Stanevičiaus progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, jau dvejus metus nedirba. Nebegali pakelti stuburo skausmų. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų, tuomet dar trisdešimtmetė, moteris išgirdo sunkiai suvokiamą jaunam žmogui diagnozę - reumatoidinis artritas. Liga moterį padarė neįgalią, Jūratės darbingumas - 20 proc., stuburas - iškrypęs ir nestabilus, o po vienos iš operacijų sunyko vestibulinis aparatas, atsakingas už pusiausvyrą.

Jūratė gyvena nuo operacijos iki operacijos. Jau atliktos keturios stuburo operacijos, kurių metu metaliniais sraigtais ir strypais sutvirtinamas stuburas. Kiekviena diena Jūratei kupina skausmo. Pajudėti, keliantis iš lovos, prireikia ne tik ištvermės, bet ir savimotyvacijos. Pastovėti ant kojų ji tegali vos kelias minutes. Būna dienų, kai ir nusiprausti nėra jėgų.

Nuo sausio Jūratę motyvavo balandžio 29 d. turėjusi įvykti stuburo operacija. Deja, karantinas pakeitė šiuos planus. Vos išgirdusi, kad atnaujinamos planinės operacijos, ji skambino gydytojui, bet medikas gerų žinių neturėjo. „Tokios kaip aš, kurios turi lėtinių ligų ir geria vaistus, į operuojamų pacientų sąrašus neįtrauktos. Suprask, operuojami tik sveikieji, o neįgalieji - palikti „ant ledo“.

Tokia tvarka nuleista iš viršaus. Gydytojas liepė paskambinti birželio pradžioje, bet iš jo balso supratau, kad ir tada situacija, vargu ar bus kitokia. Teko girdėti, kad tokia padėtis gali trukti dvejus metus“, - patirtimi dalijasi Jūratė. Ir neslepia, kad po skambučio gydytojui praverkė visą dieną.

Moteris pasiduoti neketina. Ji sukūrė peticiją, kurioje reikalaujama nedelsiant pradėti teikti medicinines paslaugas (tyrimai, operacijos, reabilitacija), nesidangstant tariamu rūpesčiu rizikos grupei.

„Ne dėl savęs tai turiu daryti, o dėl visų kitų, kurių padėtis dar blogesnė. Yra daugybė liūdnesnių istorijų. Yra žmonių, kurie neturi, kas jiems padėtų. Jie palikti vieni. O jeigu gyvena daugiabutyje, negali net iš buto išeiti. Logika sako, kad šie žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis, kaip tik yra tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia, kurie negali laukti. Bet jie nustumti į šoną. Tai - genocidas. Mes paliekami kankintis ir susinaikinti“, - apmaudo neslepia moteris.

Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi savo istorijomis. Pavyzdžiui, mažamečiui vaikui žvejybiniu kabliuku persivėrus pirštą, gydymo įstaigoje buvo paimtas testas dėl koronaviruso, o berniukas su tėvais išleistas namo. Vaikui teko taip ir miegoti su piršte įstrigusiu kabliuku, kol paaiškėjo tyrimo rezultatai. Pagalba suteikta tik kitą dieną.

Dar baisesnius scenarijus tenka patirti senyvo amžiaus žmonėms. Jų artimieji pasakoja: medikai atsisako vežti į ligoninę sunegalavusius senolius ir šie miršta arba namuose, arba po kurio laiko vargais negalais prisibeldę į ligoninę patys užgęsta medikų akyse. Dalis gyventojų vieni kitus ragina jungtis į grupinį ieškinį ir paduoti valstybę į teismą. Kiti ieško būdų, kaip susigrąžinti sumokėtas PSD įmokas, nes negauna paslaugų.

Ministerijai atrodo, kad viskas gerai

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė sako, kad šalyje įvestas karantinas nepakeitė greitosios pagalbos paskirties. „Jei paciento būklė ūmi, yra grėsmė sveikatai, kaip, pavyzdžiui - minimo insulto, infarkto ar kitų ūmių ligų, būklių atvejais, pacientas tikrai turi būti vežamas į tą gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta kvalifikuota pagalba“, - sako patarėja. Jokio kito rodiklio neturėtų būti.

SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė patikino, kad atnaujinus planines operacijas, numatyta, kad visiems naujai į ligonines guldomiems pacientams turi būti atliekamas tyrimas dėl koronaviruso. Toks tyrimas turi būti atliktas likus ne daugiau nei 48 valandoms iki paciento planinio stacionarizavimo. „Svarbu tai, kad pacientui reikalingas planinis gydymas turi būti teikiamas nelaukiant tyrimo atsakymo. Tai reiškia, kad visą pagalbą, kuri reikalinga, jis gaus kaip ir planuota“, - sakė specialistė. Ji patikino, kad tokių apribojimų, jog planinės operacijos ir kitos intervencijos kažkokiam žmogui dėl, pavyzdžiui, vartojamų vaistų ar kitų aplinkybių, būtų draudžiamos, nėra. Pasak jos, dėl gydymo taktikos, atsižvelgęs į paciento būklę, sprendžia gydytojas.

Per mėnesį mirė motina ir dukra

Artimų žmonių netekę gyventojai tylėti neketina. Viena iš jų - Vilija Šabunkaitė. Ji neseniai neteko savo draugės Jolantos, o prieš tai teko laidoti ir Jolantos 85-erių motiną.

„Dėl skausmo krūtinėje Ukmergės medikų senyvo amžiaus moteris buvo nukreipta į Anykščius. Tuomet į ligoninę paskambinusi Jolanta medikus įspėjo, jog mamos jaučiamas skausmas krūtinėje gali byloti apie infarktą. Prieš pusmetį mama buvo patyrusi mikroinfarktą. Visgi moteris mirė. Per laidotuves Jolanta manęs klausė, kaip reikės paviešinti šitą situaciją. Nes net vaistai, kurie buvo mamai įdėti nuo širdies, nebuvo paliesti. Jolanta pasakojo, kad paskambinusi mama prašė informuoti medikus, kad jai galimai infarktas. Kokias išvadas galima padaryti?“ - svarsto V.Šabunkaitė.

Paviešinti mamos mirtį norėjusi Jolanta to padaryti nespėjo. Gegužės 11 d. apie 19 val. moteris patyrė traumą, kurios metu lūžo du šonkauliai ir prasidėjo vidinis kraujavimas. Dėl stipraus skausmo moterį vyras nuvežė į Ukmergės priėmimo skyrių. „19:20 val. jie jau buvo prie priėmimo durų. Iš skambučių istorijos atsekėme visus laikus ir šiandien galime pasakyti, kad nuo to laiko, kai jie buvo prie ligoninės durų ir prašėsi medikų pagalbos, iki Jolantai suteiktos pagalbos praėjo daugiau kaip 5 valandos“, - pasakoja moters draugė.

Dėl karantino ligoninėje Ukmergėje Jolantos niekas nepriėmė, liepė laukti bendra tvarka. Kadangi moteriai labai skaudėjo, vyras pats kvietė greitąją 112 ir 003 numeriais. Buvo 19:46 val. Prisiskambinęs vyras išgirdo greitosios medikų nuostabą, kad iškvietimas - į kiemą prie priėmimo skyriaus durų. „Atrodo, jog Ukmergėje medikai tokie įbauginti, kad bijo nesilaikyti rekomendacijų. Pagal kurias be koronaviruso testo intervencijos ar operacijos negali būti atliekamos. Jei ne karantinas, manau, Ukmergėje medikai būtų patys ėmęsi priemonių“, - svarsto V.Šabunkaitė.

Tik tuomet, kai apie 20:30 val. moteris buvo priimta medikų, jai buvo suleisti nuskausminamieji, kurių prašė pats vyras. Buvo iškviesta greitoji, o apie 22 val. moteris jau buvo Vilniaus Lazdynų ligoninėje. Tik vėliau paaiškėjo, kad visą šį laiką vyko vidinis kraujavimas.

Tarp vidurnakčio ir 1 val. nakties Jolantai buvo atlikta vidinio kraujavimo stabdymo procedūra. Tik kitos dienos vakare, kai Jolantos būklė ėmė blogėti, medikai atliko pjūvį ir pamatė išsiliejusį kraują. Vyras atsimena, kad tuomet jam iš ligoninės paskambinusi gydytoja pasakė, kad žmoną jis jau prarado.

„Jeigu būtų iš karto atliktas pjūvis, medikai būtų pamatę, kad visą tą laiką vyko vidinis kraujavimas ir kiek kraujo yra. Būtų išvalę ir galbūt išgelbėję Jolantą. Bet vietoj to buvo nuspręsta atlikti embolizaciją, kurios metus kraujavimas matomas tik lokaliai, todėl medikai negalėjo įvertinti realios situacijos.

Jolanta paliko tris sūnus ir vyrą. Velionės artimieji suvokia, kad net kreipimasis į teismą, vargu ar galėtų ką pakeisti. Pirmiausia artimieji nori informuoti visuomenę, kad žmonės būtų budrūs ir suprastų, kokia situacija šiuo metu yra gydymo įstaigose.

„Vargu ar kreipimasis į teismą, ką nors išspręstų, jeigu ministro įsakymai apriboja pirmosios pagalbos suteikimą. Nežinau, ar tai nutiko dėl medikų neryžtingumo, ar dėl esamos situacijos. Nenorime nieko teisti, norime suprasti, kodėl taip įvyko. Jei ne dabartinė situacija, gal medikai būtį pasielgė kitaip, gal jų „rankos surištos“?

Dabar be koronaviruso testo jie negali daryti jokių stiprių intervencijų ar operacijų į organizmą. Jeigu nenori rizikuoti savo darbo vieta ir savo licencija, turi vykdyti jiems pateiktus nurodymus. Taip skaldoma visuomenė ir naikinama sveikatos sistema. Manau, mano draugės ir jos mamos mirtys yra akivaizdus faktas, kad dėl sveikatos ministro nurodymų vykdomas Tautos genocidas“, - sakė mirusios moters draugė.

Ukmergės ligoninė, komentuodama Jolantos situaciją, nurodė, kad dirbo, laikydamasi infekcijų kontrolės reikalavimų, o pacientai, kai yra reikalinga skubi chirurginė pagalba, yra nukreipiami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę arba VUL Santaros klinikas.

Trigrašis

Kol vieni pacientai galuojasi namuose, gydymo įstaigos noriai kviečia skiepytis. „Vakaro žinioms“ skaitytojai pasakoja sulaukiantys skambučių su kvietimu skiepyti vaikus ir pasitaiko atvejų, kai tokiai procedūrai atvykti į gydymo įstaigą, tyrimas nuo koronaviruso neatliekamas nei vaikui, nei lydinčiam tėvui.