Kūnas - sudėtingiausia biocheminė sistema. Regis, jame nėra nieko nereikalingo. Ar tikrai?
Iš tikrųjų, be būtinų organų, kūne yra ir vadinamieji rudimentai - organai, praradę savo reikšmę žmonijos evoliucijos procese, likučiai ir atavizmai - požymiai, būdingi tolimiems protėviams. Beveik kiekvieno sveiko žmogaus kūne galima aptikti apie 90 tokių nereikalingų „dalių“.
Vieniems šios „dalys“ nekelia jokių rūpesčių, bet yra ir tokių žmonių, kuriems jos atneša vien begalę problemų.
Niekam tikę raumenys
Apendiksas, dėl savo vingiuotos formos vadinamas kirmėline atauga, žinomas kiekvienam. Kažkada jis buvo celiuliozės kaupimo rezervuaru ir net dalyvavo gaminant baltuosius kraujo kūnelius leukocitus. Atsiradus rafinuotesniam maistui jis prarado savo funkcijas. Galbūt už tai, kad tapo bedarbis, žmogui apendiksas keršija tapdamas infekcijų, gresiančių operacijomis, židiniu. Retai, tačiau būna, kad šios ataugos žmogus neturi.
Be apendikso, motina gamta dėl viso pikto paliko mums nedirbančius raumenis. Toks yra raumuo po raktikauliu, einantis nuo pirmojo šonkaulio iki raktikaulio - jokių funkcijų jis neatlieka. Delninis raumuo, jungiantis alkūnę su riešu, prarado sugebėjimą laikyti kybantį žmogų (karstytis lianomis), tačiau chirurgai jį labai sėkmingai panaudoja plastinių operacijų metu. Beje, šio raumens neturi apie 12 proc. žmonių.
Daugelis žmonių dėl rudimentinių pėdos raumenų sugeba kojos pirštais sučiupti daiktus, o kartais net ir rašyti.
Viskas dėl grožio
Matyt, kažkada žmogus nuolat judino ausis, tačiau ne tam, kad baidytų uodus ar muses, o tam, kad iš daugybės įvairiausių garsų pagautų pavojų skelbiančius ir suspėtų išsigelbėti pabėgdamas. Tam egzistavo specialus organas-„lokatorius“ ir išoriniai ausų raumenys. „Lokatorius“ tapo nebe toks aktualus, tačiau kai kuriems žmonėms raumenys išliko ant odos prie ausies kriauklės viršūnės. Būtent jų judesiai mus taip stebina.
Visiškai nereikalingi šiandien ir papildomi šonkauliai, kurie esant krūviui ar tam tikroms padėtims spaudžia, sukeldami įvairaus intensyvumo skausmą, numalšinamą tik operatyviai gydant. Nereikalingas ir vienas kaklo slankstelis, kuris daro kaklą grakštų ir ilgą, tačiau gali tapti skausmo priežastimi.
Uodegikaulis - sunykusi uodega, leidusi daugeliui žinduolių judant išlaikyti pusiausvyrą. Ši uodegos liekana šiuolaikiniam žmogui nereiškia nieko, tačiau jos lūžis būna toks skausmingas, kad be vaistų išsiversti sunku.
Šiurpuliukai iš praeities
Jeigu kalbėtume apie atavizmus, pirmiausia reikėtų paminėti antrinius vyrų požymius - antakius, barzdą, ūsus, apžėlusią krūtinę, nugarą ir galūnes. Tačiau daugiausia rūpesčių ši kūno „augmenija“ kelia moterims. Pasaulyje jau išsivystė visa kovos su šiais „reikalais“ industrija.
Sušalę ir išsigandę sakome, kad oda šiurpuliukais nubėga. Taip pasišiaušę tolimi giminaičiai pasitikdavo nekviestus svečius. „Šiurpuliukai“ ar „skruzdėlytės“, nesvarbu, kaip pavadinsime - tai vegetacinė raumenų, pakeliančių plaukų svogūnėlius, reakcija. Kuo daugiau ant kūno likę plaukų, tuo „skruzdėlytės“ labiau juntamos.
Ir nosis nereikalinga
Protiniai dantys išdygsta vėliausiai, tačiau tai nereiškia, kad jų savininkas tapo protingesnis. Tiesiog jie kažkada seniai dalyvavo kramtant kietą maistą, o dabar tapo tik ėduonies veislynu.
Nosies kaulai, kai kurių mokslininkų manymu, ne kas kita, kaip rudimentas, tarnaujantis tam, kad sušildytų įkvepiamą orą. Tad jeigu jis būtų mažesnis, pvz., kaip primatų, rečiau sirgtume ausų-nosies-gerklės ligomis.
Mokslas nestovi vietoje. Buvo laikas, kai genetikos, kibernetikos niekas nelaikė mokslu. Gali būti, kad laikui bėgant, mums teks padėkoti motinai gamtai ir atsiprašyti už rudimentų ir atavizmų niekinimą, o kol kas žinokime, kas jie yra.
Parengta pagal dienraščio "Vakaro žinios" priedą "Geras!"
