1 nuotr.Šventės senų seniausiai baigėsi, tačiau iki šiol ne visiems pavyksta atkurti normalų dienos ritmą. Kamuoja mieguistumas, nesinori nieko veikti, viskam trūksta jėgų. Specialistų manymu tokios būsenos tikėtina priežastis - vadinamoji žiemos depresija. Kas tai per būsena ir kaip ją įveikti?
Visada norisi miego
Iš pradžių pasiaiškinkime dėl terminologijos. Depresija - tai rimta psichikos liga, kurią gydyti turi specialistas. Ir šią būseną būtina skirti nuo tiesiog prastos nuotaikos. Klinikinės diagnozės „žiemos depresija" nėra, nes ši liga nėra susijusi su kuriuo nors konkrečiu metų laiku. Tačiau kai kada, ypač po ilgų laisvadienių išties būna sunku grįžti prie įprasto darbinio režimo - kyla vidinis pasipriešinimas, kurį lydi prislėgtumas, nenoras dirbti ir grįžti prie įprasto darbo dienų ritmo.
Dažniausiai žiemą žmonėms pasireiškia sezoninis afektinis sutrikimas, atsirandantis dėl saulės šviesos trūkumo ir padidėjusios hormono melatonino gamybos. Šio hormono perteklius sukelia didesnį mieguistumą. Sezoninį sutrikimą lengva atpažinti pagal konkrečius požymius. Pirma, stipriai sumažėja judrumas, ypač per ilgesnius laisvadienius. Čia organizmą veikia ir fiziologinis veiksnys - galimybė atsipalaiduoti ir pailsėti nuo darbo ir mokslų. Kaip rodo mokslo tyrimai, mūsų smegenys genetiškai yra linkusios į nejudrų gyvenimo būdą. Siekis taupyti energiją yra įdiegtas evoliucijos. Būtent todėl stengiantis save išjudinti ir pradėti dirbti, smegenyse vyksta tikra kova dėl resursų ir todėl laimėti šią kovą, pergalėti save nėra lengva.
Antruoju požymiu galima laikyti staigų gyvenimo džiaugsmo ir laimės pojūčio sumažėjimą. Net poilsis nebeteikia tokio malonumo, o tai veda prie emocinio išsekimo ir bendro prislėgtumo. Tėvai pastebi, kad žiemą vaikams tampa vis sunkiau sutelkti dėmesį ruošiant pamokas. Vaikai stengiasi namų darbus atidėlioti kuo ilgiau - nesinori, štai ir visas atsakymas. Kurti planus ir susikaupti darbui sunku ir suaugusiesiems. Dėl mieguistumo apskritai nukenčia užduočių atlikimo tikslumas ir greitis. Be plačiau paplitusių požymių dar galima išskirti atminties suprastėjimą, neryžtingumą arba intelektinio aktyvumo menkėjimą. Kai kurie žmonės jaučia poreikį atsiriboti nuo visuomenės ir mažinti socialinius kontaktus.
Regis, žiema - puikus metas sportuoti, būti aktyviems. Tačiau ir čia tyko nemalonumas: sportuoti tampa sunku, blogiau pakeliamas net įprastas fizinis krūvis. Dėl šalčio ir saulės šviesos trūkumo silpnėja imunitetas, o dėl to trinka virškinimas, pradeda skaudėti sąnarius. Didėja rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, gripu ir ūmiu kvėpavimo takų susirgimu. Dažniausiai sezoninis afektinis sutrikimas arba „žiemos depresija" gresia žmonėms, kurie nepertraukiamai dirbdami neleidžia sau pailsėti. Jie nemoka teisingai paskirstyti laiko darbui ir poilsiui, o tai sukelia psichologinį išsekimą. Tokie žmonės gyvena nuo atostogų iki atostogų, dirbdami be pertraukų, o dėl to ir mažėja jų pajėgumas grįžti prie darbo.
Smegenims patinka paprastumas
Kovoti su „žiemos depresija" yra labai nelengva. Bet yra keletas būdų, kurie padės pažvalėti ir įstengti grįžti prie įprastinių darbų. Svarbus vaidmuo tenka šviesai, juk šviesos trūkumas sutrikdo žmogaus organizmo paros ritmus. Tai yra stiprus stresas, kurio pasekmės gali būti sunkios. Privalu pabūti gryname ore ir gauti organizmui reikalingo vitamino D, kuris stiprina imunitetą ir padeda kovoti su infekcijomis. Pavyzdžiui, galima pamėginti pradėti nuo mažo - vos valandą per dieną pasivaikščioti parke.
Taip pat paprastos užduotys padės smegenis pripratinti prie „žiemiškos" savijautos. Susidarykite sąrašą trumpų darbų, kuriuos turite nuveikti darbe arba mokydamiesi, taip bus lengviau nusiteikti jų imtis. Krūvį didinkite palaipsniui, leiskite smegenims prisitaikyti ir palengva įsijungti į darbo aplinką. Pagalvokite apie laukiančius savaitgalius ir atostogas, susidarykite kitų savo atostogų planą. Tai padės rasti motyvų darbinėje kasdienybėje judėti toliau. Yra svarbu neatsiriboti nuo artimųjų. Kiti žmonės taip pat gali suteikti būtinos energijos. Bendravimas su kolegomis ir apsikeitimas įspūdžiais padės nusiteikti pozityviai ir persijungti į darbą.
Kovos su „žiemos depresija" procesas gali užtrukti. Per keletą dienų prisiversti produktyviai dirbti nepavyks. Stengtis būti aktyviam ir pildyti organizmo resursus reikia nuolatos. Šiaip organizmas prie įprasto gyvenimo ritmo iš naujo prisitaiko per porą savaičių. O jeigu jūsų „žiemos depresija" trunka ilgiau, bandykite pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu.
Jūs - savo gyvenimo autorius
Norint išlaikyti nusiteikimą dirbti ir mokytis, iš pradžių būtina aiškiai suvokti, kam žmogus dirba arba lanko paskaitas, juk viso to prasmė kiekvienam yra kitokia. Čia svarbu suprasti: uždirbti pinigų nėra savaiminis tikslas, būtina žvelgti giliau, kam iš tiesų konkrečiam žmogui tie pinigai yra reikalingi. Galbūt svajojate per atostogas kur nors nuvažiuoti arba planuojate pirkti naują kompiuterį, o gal norėtumėte nusivesti žmoną į prabangų restoraną? Raskite tai, kas būtent jus motyvuoja dirbti arba mokytis, savo asmeninę prasmę.
Nereikia pamiršti poilsio ir pertraukų. Darbo ir poilsio pusiausvyra yra labai svarbi. Daryti trumpas pertraukas -lygiai taip pat svarbu, kaip ir darbas.
Svarbu tinkamai maitintis: maistas turi būti subalansuotas, kad netrūktų svarbių vitaminų. Vertėtų atsisakyti nesaikingo saldumynų vartojimo ir nuolatinio tinginiavimo ant sofos. Žmogus yra pajėgus pats nusiteikti laiką leisti produktyviai. Juk jūs - savo gyvenimo knygos autorius ir patys sprendžiate, kada atversti naują gyvenimo lapą.
