Ženšenis - sveikatai ir jaunystei

Nežinia, ar jis tigrės ir raudonosios pušies vaikas, ar išaugo iš ašarų sesers, sielvartavusios savo nužudyto brolio. Tik žinoma, kad ženšenis pasižymi gydomosiomis savybėmis, o legendos priskiria jam magiškas galias.

Gydomosios ženšenio savybės daugelį metų nebuvo žinomos Vakarų civilizacijai. Kai viduramžių Europoje medikai suko galvas, bandydami išrasti stebuklingus jaunystės ir amžino gyvenimo eliksyrus, Tolimuosiuose Rytuose (Kinijoje ir Korėjoje) jau kelis tūkstantmečius šios paslaptys buvo žinomos: buvo aišku, kad jaunystę ir ilgą gyvenimą žmogui garantuoja šio nepaprasto augalo šaknis.

Žmogus-šaknis

“Kiekviena gera šeimininkė Kinijoje savo virtuvėje turi ženšenio šaknies. Tai vertingas ir labai svarbus produktas, kurį galima naudoti įvairiais tikslais. Kinijoje ženšenio nuoviras geriamas nuo senų senovės. Jį pasigaminti visai lengva - karštu vandeniu užpilamas smulkiai supjaustytas gabaliukas šaknies. Šis nuoviras padeda žmonėms išvengti daugelio pavojingų ligų. Ženšenis gydo daugelį ligų. Kai kurie turtingi žmonės dėl skonio ir aromato deda šio stebuklingo augalo į įvairius patiekalus. Tačiau tik turtingi ir gali turėti jo nuolatos”, - tokias žinias spausdino XX amžiaus pradžioje rusų spauda, remdamasi kinų, emigravusių iš savo šalies, pasakojimais.

Kai Karlas Linėjus (Carl Linnaeus) 1753 m. įtraukė šį augalą į savo klasifikavimo sistemą, jau žinojo, kad ženšenis yra puikus vaistas nuo daugelio negalavimų, todėl ir pavadino jį “panax”, kilusiu nuo žodžio “panaceum”.

Kita dabar naudojamo pavadinimo dalis “ginseng” kilusi iš kiniško žodžio “žmogus-šaknis”, nes šaknis labai panaši į žmogaus siluetą.

Pirmą kartą ženšenis paminėtas kinų traktate apie vaistus I a.pr.m.e., tačiau Rytų medicinoje šis augalas naudojamas mažiausiai keturis tūkstantmečius.

Ženšenio šaknys yra ištvermingos, bet drauge jautrios. Pakanka vos vos pažeisti, kad vidun patektų grybeliai ar bakterijos - tada nuostabioji gyvybės šaknis praranda savo gydomąsias savybes ir laikui bėgant žūva. Netinkamomis sąlygomis augalas gali “užmigdyti” savo šaknį ilgam laikui. “Miegas” gali trukti net 20 metų.

Augalas pasižymi dar viena neįprasta savybe - gebėjimu perkelti savo šaknį į kitą vietą. Jeigu metai itin šilti, o dirva sunki, šaknis užsiaugina šakniastiebį kuo arčiau žemės paviršiaus, kad gautų daugiau oro ir šviesos. O jeigu žiema ateina anksčiau nei įprastai, staiga iškrinta sniegas, paspaudžia šalčiai, šaknis kaipmat pasislenka giliau į žemę, saugodamasi šalčio.

Mirtinas smūgis

Greičiausiai ta neįprasta ženšenio savybė bei jo panaudojimo universalumas gydant įvairias ligas lėmė, kad apie jį buvo sukurta tiek daug legendų. Anot vienos jų, ženšenis atsirado iš žaibo ir perkūnijos. Kai danguje plykstelėjusi ugnis skėlė į kalnų šaltinį, vanduo pasileido tekėti uolų gelmėse ir požeminiais koridoriais nugarmėjo į bedugnę, o toje vietoje kur trenkė žaibas, išaugo šaknis, turinti dangaus ugnies galią.
Kitos Rytų tautų legendos pasakoja, kad ženšenis yra tigrės ir raudonosios pušies sūnus.

Kinijoje buvo manoma, kad tik doras žmogus gali rasti ženšenį. Tačiau rasti šią šaknį labai sunku. Tai gali pavykti tik drąsiems ir stipriems žmonėms.

Ženšenis - universalus vaistas

Vartojami ženšenio šaknies antpilai, milteliai, sausos šaknies nuovirai, tabletės, piliulės.

Ženšenis tonizuojamai veikia kraujotaką, skatina smegenų aprūpinimą krauju, gerina koncentraciją, didina organizmo atsparumą, padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų, stimuliuoja centrinę nervų sistemą, gerina nuotaiką, mažina dusulį, padeda gydyti vėmimo priepuolius, greitina žaizdų gijimą.

Jis skiriamas anemija, astenija, neurastenija, impotencija sergantiems ligoniams, padeda greičiau atgauti sveikatą po operacijų.

Tačiau ženšenį vartoti nepatariama nėščioms moterims bei turinčioms aukštą kraujospūdį.

Ženšenis naudojamas kosmetikos priemonių gamyboje, ypač tų, kurios lėtina senėjimą. Kinų gydytojai skirdavo gerti ženšenio šaknies nuovirą seniems žmonėms.