Visų pamirštos ligos nelaukia

Raupų jau niekas nepamena

ULAC primena, kad vakcinacija pasaulyje išnaikinti baisieji raupai. 2002 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regionas buvo sertifikuotas kaip laisvas nuo poliomielito. Lietuvoje paskutinis poliomielito susirgimo atvejis buvo registruotas 1972 metais. Tačiau yra šalių, kuriose vis dar registruojama šios ligos atvejų. 2019 metais, PSO duomenimis, pasaulyje užregistruoti 143 susirgimai 1 tipo laukinio poliomielito viruso: 117 atvejų Pakistane, 26 atvejai - Afganistane.

„Kai skiepijimo aprėptys mažėja, susidaro sąlygos formuotis imlių asmenų grupėms, kurios kelia realią grėsmę nepaskiepytiems vaikams ir nesirgusiems asmenims susirgti tymais, be to, gali kilti ligų protrūkių. Būtent daugeliui infekcinių ligų dėl vakcinacijos tapus retomis ar visai negirdėtomis ligomis kelia abejones tėvams, o kartais ir sveikatos priežiūros specialistams dėl skiepų naudos ir skiepijimų reikalingumo“, - aiškino ULAC visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, 2018 metais Europos Sąjungos ir Europos ekonominių erdvių šalyse registruoti 579 raudonukės atvejai. Daugiausia raudonukės atvejų registruota Lenkijoje (450 atvejų), Vokietijoje (58 atvejai), Italijoje (23 atvejai) ir Ispanijoje (13 atvejų).

Pasak E.Savickienės, dėl visuotinės vakcinacijos daugelis infekcinių ligų ir Lietuvoje neregistruojama ar registruojami tik pavieniai susirgimai. Skiepai apsaugo ne tik kiekvieną žmogų, bet suformuojamas kolektyvinis imunitetas, dėl kurio apsaugomos tos žmonių grupės, kurios dėl tam tikrų priežasčių negali būti skiepijamos (pvz., dėl imunosupresijos, lėtinių ligų ir kt.).

Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė teigė, kad jautresni infekcijoms yra žmonės, patyrę organų transplantaciją. Šie žmonės vartoja imunitetą slopinančius vaistus (imunosupresantus), kad organizmas neatmestų įsodinto organo. „Žmonėms reikia pagalvoti ne tik apie save, ar čia skiepytis madinga, ar ne, bet ir apie kitus žmones, esančius rizikos grupėje. Tiesa, vadinamosiomis gyvomis vakcinomis po transplantacijos skiepytis negalima. Nuo tokių ligų, kaip tymai, raudonukė skiepijama dar ruošiantis transplantacijai“, - sakė ji.

Difterija gali baigtis mirtimi

E.Savickienė pabrėžia, kad kiekviena vakcina yra skiriama žmogaus organizmui apsaugoti nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Skiepijantis pagal Lietuvos profilaktinių skiepijimų kalendorių ir atlikus visą vakcinacijos kursą, žmogui sukuriamas ilgalaikis imunitetas, išskyrus difteriją, stabligę ir kokliušą (persirgus šiomis infekcijomis taip pat nesuformuojamas imunitetas visam gyvenimui), todėl visiems vyresniems nei 25 metų asmenims rekomenduojama pakartotinai pasiskiepyti kas 10 metų. „Suaugusieji dažnai nepaiso, kad reikia sustiprinti imunitetą palaikomosiomis vakcinos dozėmis, ypač jei infekcijos pavojus yra nedidelis. Tokioms „pamirštoms“ ligoms priklauso difterija ir stabligė - itin sunkios infekcinės ligos, užsikrėtus šiomis ligomis galimos sunkios komplikacijos ir netgi mirtis. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje registruoti 3 difterijos atvejai, iš kurių 1 baigėsi mirtimi, ir 17 stabligės atvejų, iš jų - 8 mirties atvejai“, - aiškino E.Savickienė.

ULAC visuomenės sveikatos specialistės teigimu, difterija plinta nuo žmogaus žmogui - oro lašeliniu keliu kalbant, kosint, čiaudint. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patenka sporų pavidalu per įvairaus pobūdžio žaizdas - įsibrėžus, įsidūrus, rečiau nušalus ar nudegus. Didesnę riziką susirgti difterija ir stablige turi asmenys, neskiepyti nuo šių infekcijų, asmenys nepilnai paskiepyti, ar paskiepyti asmenys, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė.

Suaugusieji, vyresni nei 26 metų asmenys, nuo difterijos ir stabligės infekcijų kas 10 metų skiepijami valstybės lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Svarbu skiepijimosi aprėptis

ULAC specialistė akcentuoja, kad visuomenėje esant nepakankamam skaičiui paskiepytų žmonių, keliaujant po šalis, kuriose dar išlikęs sergamumas skiepais valdomomis ligomis, yra rizika ne tik parsivežti šių ligų sukėlėjų ir susirgti, bet ir infekcijoms plisti. Tokiu atveju gali grėsti ligų atsinaujinimas ar net protrūkiai. Nepaisant to, kad difterija Europos šalyse yra reta liga, tačiau vietiniai difterijos ligos atvejai vis dar registruojami Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje, todėl difterijos protrūkių ir epidemijų rizika Europoje išlieka. Pastaraisiais metais toksigeninės difterijos atvejai buvo nustatyti Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 metais registruotas toksigeninės difterijos mirties atvejis Belgijoje, o 2019 metais - Graikijoje.

E.Savickienė primena, kad labai svarbu išlaikyti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas ne mažesnes nei 90-95 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, tik tokiu būdu galima išvengti pavojingų užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir išplitimo. Kuo visuomenėje didesnė skiepytų žmonių dalis, tuo mažesnė galimybė plisti užkrečiamosioms ligoms, nes ligų sukėlėjai nenustoja cirkuliuoti visuomenėje.

Dažniausiai įvežama tropinė maliarija

„Vykstant į tam tikras šalis, skiepytis nuo geltonosios karštligės privaloma (pvz., Angola, Gana, Kongo Demokratinė Respublika, Centrinė Afrikos Respublika ir kt.), o į kitas tik rekomenduojama. Jeigu šalis nereikalauja Tarptautinio sertifikato apie atliktus skiepus nuo geltonosios karštligės, tai dar nereiškia, kad šioje teritorijoje nėra rizikos užsikrėsti minėta liga (pvz., Brazilija, Peru ir kt.). Vykstant į endemines poliomielito zonas, pavyzdžiui, Afganistaną, Pakistaną, taip pat rekomenduojama pasiskiepyti viena vakcinos doze nuo poliomielito. Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito, meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės“, - pasakojo ULAC visuomenės sveikatos specialistė E.Savickienė.

ULAC medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė atkreipė dėmesį, kad lietuviai mėgsta keliauti ir grįždami iš kelionių įveža į šalį ligas, kurios neplinta vietinėmis sąlygomis. Viena tokių - Dengės karštligė. Pašnekovės teigimu, 2014-2018 m. buvo registruoti 27 įvežtinės Dengės karštligės atvejai. 2014-2018 m. buvo užregistruota 28 įvežtinės maliarijos atvejai. Trys ligoniai, susirgę tropine maliarija, mirė. Daugiausia maliarijos atvejų buvo užregistruota 2013 ir 2015 metais (po 8 atvejus). Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija (23 atvejai). Per pastaruosius 5 metus daugiausia žmonių užsikrėtė Afrikoje (24 asmenys). Lietuvoje maliarija sirgo 6 jūreiviai, 9 turistai, 13 asmenų, išvykusių darbo tikslais.

SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Nerijos KUPREVIČIENĖS komentaras:

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagrindinis iššūkis - abejojimas vakcinomis dėl klaidinančios, įrodymais nepagrįstos, informacijos plitimo. Pasaulio sveikatos organizacija 2019 metais paskelbė, kad abejojimas vakcinomis yra viena iš 10-ies didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Tai aktualu visai Europai ir visam pasauliui, ne tik Lietuvai.

Šiuo metu Europos Sąjungoje aktualu prasidedantis gripo epideminis sergamumas, o už ES ribų - Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Tymai, raudonukė ir poliomielitas yra likviduojamos ligos, kurias siekiama išnaikinti skiepų pagalba. Poliomielitas jau išnaikintas beveik visame pasaulyje. Dėl mažesnių nei rekomenduojama skiepijimų apimčių jau prieš keletą metų kilo tymų protrūkių, nors prieš tai ši liga buvo tapusi reta.