respublika.lt

Virusas jau taikosi ir į jaunesnius visas tekstasnuotraukos (35)

2020 balandžio mėn. 07 d. 12:00:48
Jaunius POCIUS

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, jog pirmadienį mirė 15-asis COVID-19 virusu infekuotas ligonis. Per savaitgalį šalyje koronaviruso aukomis tapo 5 asmenys.

×
nuotr. 11 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Asmenybės slepiamos

Net apie pirmadienį mirusiojo amžių ir lytį Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vaitkus teigė negalintis informuoti, nes mirusiojo artimieji nesuteikė teisės kalbėti apie jį, o be jų sutikimo teikti bet kokią informaciją draudžia asmens duomenų apsaugos įstatymas. Pateikiama ligoninės informacija itin šykšti: pacientas sirgo onkologine liga ir priklausė rizikos grupei, t.y. buvo vyresnis nei 60 metų. Ar neatrodo, jog baigiame priprasti, kad koronaviruso aukos tampa plika statistika?

Taigi pirmadienį gydymo įstaigų, kuriose nuo koronaviruso mirė žmonės, šalies žemėlapis atrodė šitaip: Kauno klinikose mirė 1, Klaipėdos ligoninėse - 3, Ukmergės ligoninėje - 3, sostinės Santaros klinikose - 3, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje - 2, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje - 1, Marijampolės ligoninėje - 1. Taip pat vieno žmogaus mirtis registruota namie.

Penkiolika aukų

Kai kuriems, išėjusiems iš gyvenimo anapilin, koronavirusas nustatomas po mirties. Taip nutiko pirmajai šalyje viruso aukai, 83 metų ukmergiškei, kuri buvo gydoma Ukmergės ligoninėje. Moteris buvo išrašyta namo, tačiau po dienos, kovo 20-ąją, vėl atvežta į tą pačią gydymo įstaigą, mirė. Tik tada susirūpinta tirti dėl COVID-19. Šis atvejis aptarinėtas plačiai, nes dėl to karantinuotis buvo priversta Ukmergės ligoninės personalo dauguma. Spėliota, jog moterį galėjo užkrėsti iš Norvegijos grįžęs ir ligoninėje motiną lankęs sūnus. Beje, vėliau vyro testas parodė, jog ši prielaida buvo klaidinga. Užkrato pirminis platintojas, dėl kurio teko uždaryti Ukmergės ligoninę, nebuvo nustatytas.

Tyla informacijos fronte truko neilgai. Praėjus kelioms dienoms po pirmosios netekties ministerija apie mirusius nuo COVID-19 pranešinėjo jau kone kasdien.

Kovo 24 d. sužinojome apie antrą mirtį. Į Santaros klinikas atvežta moteris taip pat iš Ukmergės ligoninės. Jai buvo 90 metų.

Kovo 25 d. Ukmergės ligoninėje mirė pacientas, kuriam diagnozė nustatyta tik po mirties. Tą pačią dieną Panevėžyje mirė verslininkas Jonas Katinas.

Kovo 27 d. apie penktą paciento mirtį pranešta iš Klaipėdos universitetinės ligoninės.

Kovo 28 d. Ukmergės ligoninėje mirė pacientas, kuriam diagnozė patvirtinta esant gyvam. Tai buvo šeštoji koronaviruso auka. Apie septintą mirusį ligonį žinia atėjo iš Klaipėdos universitetinės ligoninės.

Kovo 31 d. aštuntąją auką, priklausančią rizikos asmenų grupei, virusas pasiglemžė Santaros klinikose.

Balandžio 2 d. infekcija po mirties nustatyta Ukmergėje, namuose mirusiam rizikos grupės vyrui.

Balandžio 4 d. apie dešimtą mirtį pranešta iš uostamiesčio. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje užgeso 83 metų buvusios medikės, kuri gydėsi Akių ligų skyriuje, vėliau uždarytame dėl infekcijos, gyvybė.

Per pastarąjį savaitgalį išgirdome dar apie keturias aukas - po gyvybę užgeso Kauno ir Santaros klinikose bei respublikinėse Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse.

Pavojingas signalas

Tebetvirtinama, kad COVID-19 virusas, kuriam pasaulio mokslininkai ieško priešnuodžio, yra pavojingiausias garbaus amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Kol kas atrodo, jog ši prielaida pasitvirtina tik Lietuvoje. Tai turėtų liudyti oficialūs SAM pranešimai. Bet jie yra perdėm „užšifruoti“ apsiribojant pasakymu, jog mirusysis priklausė „rizikos grupei“. Todėl nenuostabu, kad išsamesnės žinios apie mirusius nuo koronaviruso į viešumą patenka tik tada, kai užkratas įveikia kiek žinomesnę personą.

Pirmuoju šalyje, kurio mirtis buvo plačiai aptarinėjama, tapo verslininkas, buvęs ilgametis Panevėžio rajono tarybos narys, liberalas Jonas Katinas. Jis, beje, į ligoninę pateko ne dėl koronaviruso, o dėl įsisenėjusių ligų. Paūmėjus skausmams pilve, 65 metų panevėžietis buvo priverstas nutraukti verslo kelionę po Pietų Afrikos Respubliką. Spėjama, kad buvęs politikas koronavirusu užsikrėtė grįždamas namo kažkuriame iš tarpinių oro uostų. Kad jis serga COVID-19, paaiškėjo tik po kelių dienų, kai ligoninėje išryškėjo viruso simptomai. Beje, po beveik 2 savaičių ligoninėje verslininkui mirus, pranešta, kad jis buvo nuo koronaviruso jau pasveikęs.

Viena iš paskutinių liūdnųjų žinių verčia suklusti. SAM standartiškai pranešė, kad sekmadienį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje miręs asmuo taip pat priklausė rizikos grupei. COVID-19 sirgusiam šiauliečiui verslininkui, garsiojo Šeduvos malūno savininkui Zigmui Daukšai, tebuvo 61-eri. Spėjama, kad jis koronavirusu užsikrėtė kovo 14-15 d. Palangoje švęsdamas bičiulio sutuoktuvių jubiliejų. Pažinojusiųjų velionį liudijimu, iki tol šiaulietis buvo „sveikas kaip ridikas“.

Beje, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys teigia, kad pastaruoju metu didėja sunkių koronavirusu užsikrėtusių ligonių skaičius. Todėl artimiausiu metu galimas mirčių nuo koronaviruso skaičiaus šoktelėjimas.

„Dvi tendencijos, kurios lyg ir pradeda ryškėti. Šiuo metu turime padidėjusį skaičių sunkių ligonių. Kitų šalių patirtis ir mūsų modeliai rodo, kad artimu metu galime turėti mirčių skaičiaus šoktelėjimą“, - spaudos konferencijoje vakar sakė G.Surplys.

Profesoriaus, habilituoto daktaro Alvydo LAIŠKONIO komentaras:

- Lietuvoje jau turime 15 koronaviruso aukų. Turint galvoje, kad užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius artėja prie 900, mirtingumas Lietuvoje siekia 1,7 proc. Kaip reiktų vertinti tokį santykį?

- Mes negalime vertinti Ispanijos, Italijos ar Jungtinių Valstijų kontekste, kur per dieną miršta 700 ar 800 žmonių, pas mus šis skaičius yra nedidelis. Santykis priklauso nuo to, kiek yra atliekama testų. Pagal juos mes galime spręsti, kiek turime užsikrėtusiųjų. Lietuvoje skelbiama apie žmonių, kurie turi rizikos faktorius, t.y. tam tikras lėtines ligas, mirtį. Tikriausiai pastebėjote, kad tam tikra dalis buvo iš slaugos namų, o ten esantis kontingentas labai trapus, žmonės garbingo amžiaus, sergantys įvairiausiomis ligomis, ir jeigu infekcija įnešama į tokią įstaigą, padidėja mirštamumas.

- O jeigu miršta gretutinių ligų turintis pacientas, ar visais atvejais galima tvirtai teigti, kad žmogus mirė būtent nuo koronaviruso?

- Šita diskusija vyksta nebe pirmą dieną. Įsivaizduokite, kad žmogus jau yra garbaus amžiaus, kad jis sirgo kažkokia kardiovaskuline ar kokia plaučių liga, ir jeigu nebūtų prasidėjusi infekcija, arba, kaip šiuo atveju, „koronas“, arba gripas, toks žmogus tikrai dar būtų galėjęs gyventi mėnesį, pusę metų ar net metus. Tačiau kada jis užsikrečia virusine infekcija, situacija būna stresinė. Koronavirusas sutrikdo plaučių veiklą, organizmo aprūpinimą deguonimi, nukenčia daugiausia plaučiai, kadangi dėl uždegimo į jų alveoles priplūsta skysčio, atsiranda dusulys, vėliau kiti papildomi simptomai. Aišku, kad koronavirusas tada tampa paskutiniu tašku, kuris žmogui padeda iškeliauti į anapilį. Vis dėlto tai yra pagrindinė priežastis.

- Iš pradžių Pasaulio sveikatos organizacija skelbė, kad COVID-19 virusas pavojingas vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms. Tačiau dabar girdime, kad miršta ir jauni žmonės.

- Kai pasaulio šalyse per parą miršta penki, septyni ar aštuoni šimtai, miršta įvairiausių amžiaus grupių žmonės. Kai išgirdome, kad mirė 49 metų žmonės ar jaunesni, pasakė, kad negalima teigti, jog ta liga veikia tik garbingo amžiaus žmones. Teko skaityti, kad miršta ir vaikai. Pas mus, kol nėra tūkstančių netekčių, be abejo, labiau išryškėja silpnųjų grupė. Senjorai man yra pastebėję, kad tik Lietuvoje laikoma, jog tai yra senų žmonių liga. Iš tiesų, ji liečia įvairiausio amžiaus grupes.

- Koks mums gresia didžiausias pavojus?

- Mes turime dar labai nedidelį kiekį ištirtųjų. Jeigu pažiūrėtume į koronaviruso ištirtųjų žemėlapį, tai pamatytume, kad daugiausia ištirtųjų yra apie Vilnių ir tą nelaimingą Ukmergę, kai virusas pateko į slaugos ligoninę. Bet man rūpi, kaip atrodo visa kita Lietuva. Tik stambiuose miestuose yra tyrimo punktai, tačiau žmonės iš mažų rajonų, mažų miestelių tikrai netiriami. Man tai rūpi, nes jaunesnio amžiaus žmonės kartais perserga besimptomėmis formomis, todėl jie gali užkrėsti kitus žmones. Tik atlikus epidemiologinį tyrimą būtų galima pasakyti, ar jis sirgo, ar nesirgo.

O simptomatika yra įvairi. Mes akcentuojame kosulį, slogą, dusulį, bet yra ir uoslės ir skonio sutrikimų, pasitaiko viduriavimo, todėl šiuo metu, mano galva, į bet kokią gydymo įstaigą patekus žmogui, pirmiausia reikėtų galvoti apie tai, ar jis neserga besimptome arba mažai išreikšta forma. Bet problema ta pati - mažai testuojama.

Mokslininkai: iki metų pabaigos nuo koronaviruso gali mirti daugiau nei 200 žmonių

Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Račkauskas sako, kad iki metų pabaigos nuo koronaviruso gali mirti daugiau nei 200 žmonių. Mokslininko teigimu, koronaviruso atvejų Lietuvoje kasdienė prognozė nuo realios statistikos skiriasi vos keliais žmonėmis.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Leipus teigė, kad epidemijos suvaldymo galima tikėtis jau balandžio mėnesį.

„Galime išskaičiuoti, kad yra dienos tarp balandžio 9-os ir 12-osios, kuomet galėtume jau sulaukti epidemijos suvaldymo“, - kalbėjo R.Leipus.

Mokslininko teigimu, galimų susirgimų skaičius iki metų galo yra prognozuojamas pagal du scenarijus.

„Realiu scenarijumi susirgusiųjų skaičius bus apie 4,5 tūkst. iki metų pabaigos, šiek tiek pesimistiškesniu atveju suminis sergančiųjų skaičius būtų beveik 6 tūkst.“, - kalbėjo jis.

Visgi mokslininkai teigia, kad galimas mirčių skaičius iki metų pabaigos pagal abu prognozuojamus scenarijus nebūtų mažesnis nei 200.

„Mirčių skaičius varijuoja, iki metų pabaigos yra paskaičiuoti keli scenarijai ir parodytuose scenarijuose yra arba 208 arba 247 mirtys“, - sakė R.Leipus.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (35)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TRAUKIASI: apie pasitraukimą iš trejus metus eitų pareigų pranešė automobilių bendrovės „Ford“ generalinis direktorius Jimas Hackettas.
  • ATIDĖJO: Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, nuo kovo vidurio iki dabar šalies kredito įstaigos savo klientams atidėjo daugiau kaip 280 mln. eurų vertės būsto paskolų grąžinimą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikėtų bausti keleivius, važiuojančius su neblaiviais asmenimis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+15 +17 C

 

+11 +13 C

 +24 +26 C

+22+24 C

 

+22 +25 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

2-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1726 PLN - 4.4201
RUB - 86.6018 CHF - 1.0784
GBP - 0.9001 NOK - 10.7188

Nuorodos