Šiuolaikinis gyvenimo tempas, nervinė įtampa, nesaikingas alkoholio vartojimas, netinkama mityba ir nejudrumas yra per dideli iššūkiai virškinimo sistemai. Net ligai užklupus, sunku pakeisti įpročius ir gyvenimo būdą.
Kaip išvengti virškinimo sistemos ligų, konsultuoja Panevėžio ligoninės gydytoja gastroenterologė Lina KISELYTĖ.
- Kai ima streikuoti virškinimo sistema, žmonės atidėlioja vizitą pas gydytoją, bijo nemalonių tyrimų. Ar jie tikrai labai baisūs?
- Fibroezogastroduodenoskopija (FEGDS) yra tyrimas, kurio metu skrandis, stemplė ir dvylikapirštė žarna apžiūrimi iš vidaus, nurijus lankstų zondą, kurio gale yra šviesos šaltinis, lęšių sistema, padedanti įvertinti šių ertminių organų gleivines. Tyrimas visai neskausmingas, nes gerklė yra nuskausminama purškalu, o zondas tėra žmogaus smiliaus skersmens, lankstus. Nuryti zondą visai nesunku, tai tas pats, kaip praryti duonos kąsnį. Nemalonių pojūčių sukelia tik per tyrimą į skrandį pučiamas oras. Kitas virškinimo sistemos tyrimas echoskopu absoliučiai neskausmingas.
Pastebime, kad padaugėjo uždelstų kasos navikų, žmonės į gydytojus kreipiasi per vėlai, kai navikas jau yra 3-4 stadijos ir chirurginis gydymas neįmanomas. Reikia žinoti, kad skrandžio, pradinių stadijų kasos vėžys gali nesukelti jokių simptomų. Stemplės vėžį galima atpažinti iš sutrikusio, skausmingo rijimo. Susirgus storosios žarnos vėžiu viduriavimus keičia vidurių užkietėjimai, neretai tuštinamasi su kraujo priemaiša, vargina pilvo skausmai, žmogui krinta svoris. Tai aliarmo simptomai.
- Ar tiesa, kad kasos uždegimą labai sunku išgydyti?
- Tiesa, jei išsivysto kasos audinio nekrozė. Sunkiausia ūminio kasos uždegimo forma yra nekrozinis pankreatitas. Suvaldyti infekcinį kasos uždegimą sunku, nes paprasti antibiotikai į kasą neprasiskverbia, tenka vartoti plataus spektro antibiotikus. Infekcinis kasos uždegimas prasideda tuomet, kai iš žarnyno per sienelę pradeda skverbtis žarnyno bakterijos, jų toksinai. Kasos uždegimo priežasčių yra daug, tačiau dažniausiai šį susirgimą sukelia alkoholio vartojimas, tulžies pūslės akmenligė. Ši ligos forma būna genetiškai nulemta. Jeigu žūsta didžioji kasos audinio dalis, prognozė labai bloga. Kasa išskiria fermentus, padedančius skaldyti riebalus, angliavandenius, baltymus. Anatomiškai šis organas yra paslėptas, nelengvai apžiūrimas echoskopu.
Kasą reikia labai saugoti. Vyresnio amžiaus žmonės, vartojantys kaimišką maistą - rūkytas dešras, šaltieną, riebią kiaulieną, apsunkina kasos veiklą, nes tokie patiekalai jai per sunkūs. Bėgant metams kasos funkcija ir taip silpsta.
- Dažnas nešiojasi akmenukų, bet ne kišenėse, o tulžies pūslėje. Ar pavojinga jų turėti?
- Nepatariama operuoti, jei nebuvo kepenų kolikos priepuolių, pankreatito epizodų. Jei buvo, būtina kreiptis į chirurgus ir akmenukus šalinti. Pavojingiausi yra smulkūs, tulžies pūslės takais keliaujantys akmenukai. Jie gali takus užkimšti, sukelti ūmų pankreatitą. Stambūs akmenys nejuda, bet ilgai gulėdami tulžies pūslėje gali prakiurdinti jos sienelę.
- Ar kepenų cirozė tik nesaikingai vartojančiųjų alkoholį bėda?
- Alkoholio vartojimas tėra tik vienas iš faktorių. Hepatitų B ir C virusai, medikamentai, retos įgimtos kepenų bei jų kraujagyslių ligos gali sukelti kepenų cirozę. Ji gali atsirasti ir dėl ilgalaikio kepenų uždegimo, jų suriebėjimo. Gali turėti įtakos ir prasidėjęs cukrinis diabetas. Kepenų cirozės prognozė būna bloga.
Ar nesergame hepatitais B ir C, reikia tirtis, jei iki 1992 metų jums buvo perpiltas kraujas ar buvote donoras. Galėjote užsikrėsti, jei namų sąlygomis buvo darytos tatuiruotės, pradurtos ausys ar bandėte intraveninius narkotikus. Sergantieji hepatitais B ir C jaučia maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, nuovargį, nėra apetito. Jeigu jaučiate šiuos simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų atliktas kepenų fermentų tyrimas. Jeigu nustatomas jų pagausėjimas, reikia tirti, ar nesergate hepatitais.
- Dažnai sakome: sustreikavo skrandis. Kas iš tiesų jame nutinka, kai jaučiame nemalonius pojūčius?
- Skrandis maistą sumaišo, išskiria druskos rūgštį ir paruošia tolimesniam virškinimui dvylikapirštėje žarnoje. Persivalgius ar užvalgius riebiai, maistas užsistovi skrandyje, vystosi maisto degradacija. Žmogui pučia pilvą, prasideda raugulys.
Skrandžio gleivinė gali būti pažeidžiama nesaikingai vartojant nuskausminamuosius vaistus. Močiutės, kenčiančios sąnarių, klubų skausmus, nuskausminamųjų vartoja labai daug. Kai skrandis nesaugomas, gali atsirasti gleivinės erozijos, opos. Kad to neatsitiktų, kartu su nuskausminamaisiais reikia vartoti ir rūgštingumą mažinančius vaistus, protonų pompos inhibitorius (PPI) ir H2 receptorių blokatorius.
- Ar virškinimo sistemą žaloja stresai, nervinė įtampa darbe, nesaikingas alkoholio vartojimas?
- Dirbdama Panevėžio ligoninėje pastebiu, kad pacientų, į ligoninę patekusių dėl netinkamos mitybos ir gyvensenos, yra daugiau negu besigydančių paūmėjusias lėtines ligas. Čia dirbdama matau, kad ligoniai žino, jog nesaikingai vartojamas alkoholis pažeidžia kepenis, žaloja skrandžio ir žarnų gleivinę. Dėl to atsiranda erozijos, opos, paūmėja lėtinės virškinimo sistemos ligos, atsiranda ūmūs sutrikimai. Tačiau žalingo įpročio pacientai atsisakyti neįstengia. Savo ligoniams patariu saikingai vartoti alkoholį, keisti mitybos įpročius.
Jeigu ligoniui duodi lankstinuką su patarimais, ką valgyti, grįžtamojo ryšio nėra. Moterys labiau domisi mityba, klausia konkrečių patarimų. Lietuviškus mitybos įpročius pakeisti sunku, tačiau jaunoji karta, kuri daug keliauja ir skanauja kitų šalių maisto, valgo sveikiau nei tėvai. Kita vertus, plintant greitojo maisto madai, riebius lietuviškus patiekalus keičia nesveikas greitai paruošiamas maistas.
Stresai ir įtampa gali sukelti funkcinę dispepsiją. Šis susirgimas diagnozuojamas tuomet, kai atlikus tyrimus (echoskopiją, endoskopiją) nerandama pakitimų, o žmogus blogai jaučiasi. Pacientas pats turi suvaldyti savo nervinę įtampą. To nepadarius gydymas nepadės. Kol kas nėra efektyvaus, visuotinai pripažinto šio sindromo gydymo. Funkcinės dispepsijos eiga nėra tolygi, dažnai paūmėja tuomet, kai žmogus išgyvena įtampą.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
