Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų mėnesį Vilniaus apskrityje kilo trys kokliušo protrūkiai. Susirgo 8 vaikai, kurie nebuvo paskiepyti.
1 nuotr.
Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du - Trakų rajone. Šeimose vienas nuo kito užsikrėtė vaikai. Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai - 6, 8 ir 10 metų amžiaus. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina.
Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai - nuo 2 iki 11 metų amžiaus, taip pat neskiepyti kombinuota vakcina. Visi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas, kurios buvo informuotos apie šiuos atvejus, joms pateiktos rekomendacijos.
Pasak Visuomenės sveikatos centro specialistų, kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo sukėlėjų - ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint.
Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kurių iš motinos gautas imunitetas jau gali būti nusilpęs, o vakcinos jie dar nėra gavę. Dėl stipraus priepuolinio kosulio kyla kvėpavimo sutrikimo rizika. Ypač sunkiais atvejais liga gali komplikuotis, Lietuvoje yra užregistruota ir neskiepytų kūdikių mirties nuo kokliušo atvejų.
Efektyviausia kokliušo profilaktikos priemonė yra skiepai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius dešimt metų nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų.
