respublika.lt

Viena krizė jau atėjo

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 gegužės 08 11:45:53, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 9 nuotr.
Eltos asociatyvi nuotr.

Karantino metu Lietuvoje bedarbių skaičius padidėjo daugiau kaip 36 tūkst. Vyriausybė jau kelintą savaitę ramina šalies gyventojus, kad koronaviruso padariniai bus įveikti. Tam bus skirta per 7 mlrd. eurų. Ekonomistai griežti - to nepakaks, kad šalyje išvengtume ekonominės krizės. Tačiau pamirštama, kad kartu su ekonomika, kenčia ir žmonių emocinė būklė. Emocinei visuomenės krizei įveikti Vyriausybė plano dar neskelbia. Vargu ar toks iš viso bus.

 

- Ar jau laikas kalbėti apie visuomenės psichinės sveikatos būklės gerinimo planą? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės Valijos ŠAP.

- Apie tai reikėjo pradėti kalbėti dar pandemijos pradžioje. Nes situacija - neaiški, todėl žmonės jaučia padidėjusį nerimą. Žmonės jau dabar susiduria su sudėtingais iššūkiais net buityje. Tai iššūkiai šeimose dėl nuotolinio mokymo.

Kita jautri grupė - senyvo amžiaus žmonės, kurie nuolat girdi gąsdinimus, dėl jiems pavojingo viruso, ir raginimus niekur neiti. Jų negali lankyti giminaičiai, nemažai šių žmonių turi lėtinių ligų, negalavimų, jaučiasi vieniši. Jiems reikia ypatingo dėmesio.

Dar viena pažeidžiamų žmonių grupė - tai turintieji negalią, gyvenantieji globos įstaigose. Taip pat moterys, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje, ir vaikai, gyvenantys tokioje aplinkoje arba taip pat patiriantys smurtą. Šiuo metu smurto pasireiškimo mastai gali būti didesni ir dažnesni.

- Dalis žmonių jau dabar jaučia pandemijos pasekmes ir kitomis formomis: jie neteko darbo, prarado pajamas, juos spaudžia mokesčiai…

- Finansinė situacija yra dar vienas labai stiprus iššūkis, nes valgyti jiems reikia šiandien, tad ir pajamų reikia šiandien. Reikia mokėti mokesčius, nemaža dalis žmonių turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Mokesčių atidėjimas mėnesiui ar dviem situacijos neišsprendžia, nes juos sumokėti vis tiek reikės.

Puiku, kad Vyriausybė kažką daro, bet pagalba turi būti aiškesnė ir greitesnė. Su visais žingsniais ekonomikos gelbėjimui, kartu turi būti daromi veiksmai, nukreipti psichologinių pasekmių įveikimui.

Natūralu, kad žmonės nerimauja, kai prognozuojama antra viruso banga, jie gąsdinami, kad rudenį virusas gali sugrįžti dar stipresnis. Tai sukelia didžiulį stresą. Nes viena, kai žmogus žino, kad susikaupęs ištvers karantine mėnesį ar du, bet liks sveikas, ir visai kas kita, kai yra tokia nežinomybė dėl ateities, kaip dabar.

- Ar žmonės šiuo metu ieško pagalbos, kreipiasi į psichologus dėl šių iššūkių?


- Taip. Psichologai, vos prasidėjus karantinui, ėmė konsultuoti nuotoliniu būdu. Konsultacijos vyksta ir jų nemažėja. Problemos yra sudėtingesnės nei įprastai. Pagalbos vaikams linijos vadovas yra kalbėjęs apie dažnesnius savęs žalojimo atvejus, galimai padidėjusią savižudybių grėsmę.

- 2008 m. ekonomikos krizės metu šoktelėjo ir savižudybių statistika, suprastėjo visuomenės emocinė sveikata. Vadinasi, ekonomikos krizė visuomet ateina kartu su psichologine, tad ir spręsti reikia abi?

- Tikrai taip. Specialistai kalba, kad dabartinė įtampa bei pokyčiai turės neigiamos įtakos žmonių psichinei sveikatai ir gali iššaukti padidėjusį savižudybių skaičių. Tačiau Lietuva nebe ta, kokia buvo 2008 m. Šiandien tiek visuomenės, tiek specialistų supratimas apie savižudybę - kitoks. Kitoks ir pasirengimas reaguoti, kitokia, geresnė, prevencija. Esame labai patobulėję. Dabar vyks savotiškas patikrinimas, kiek esame pasirengę.

Lietuvos psichologų sąjunga ir kiti psichikos sveikatos ekspertai kreipėsi į valstybines institucijas, ministerijas ir Vyriausybę raštu, prašydami kuo skubiau atkreipti dėmesį į žmonių psichikos sveikatą ir pagalbą žmonėms. Nes krizės pasekmės pirmiausia gydomos emocinės ir psichologinės paramos pagalba.

Mes nieko nereikalaujame, tik sakome, kad situacija sudėtinga ir esame pasirengę bendradarbiauti. Kol kas gavome arba formalius atsakymus, arba jokių. Kol kas nepavyksta atsisėsti su Vyriausybės atstovais prie vieno stalo.

- Nežinome, kiek tęsis karantinas ir kaip gyvensime vasarą ar rudenį. Ar kaip nors galime patys sau padėti?


- Žinoma, galime. Net ir dirbant ar mokantis iš namų, reikia stengtis laikytis įprasto režimo. Kiek įmanoma paisyti aiškios darbotvarkės. Tai nėra lengva, tačiau tai padaryti įmanoma.

Jeigu šeimoje yra keli asmenys, turi būti aiškūs susitarimai, kaip rytoj bus dalinamasi namų erdvėmis ar priemonėmis. Taip pat reikėtų pagalvoti apie papildomas veiklas, kurių šiuo metu internete yra gausu.

Taip pat labai svarbu bendrauti telefonu su artimaisiais ir pasitarti, jeigu kyla sunkumų. Nebijoti ieškoti pagalbos. Nereikia galvoti, kad tik vienas pats ar šeima turi rasti sprendimus, jeigu kyla iššūkių.

Taip pat nebijokime stebėti vieni kitų ir padėti, kai to reikia. Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu gaunu tokių žinučių, kai žmonės savo artimiesiems ieško psichologinės pagalbos kitoje savivaldybėje, dėl konfidencialumo. Džiugu matyti, kad žmonės rūpinasi vieni kitais pamatę, jog artimas žmogus yra nuolat įsitempęs, nerimauja ar susiduria su kitokiais psichologiniais sunkumais.

- Yra kažkoks laiko tarpas, kurį žmonės dar gali ištverti griežtomis sąlygomis ir po kurio jau tampa sudėtinga?

- Kiekvienam žmogui - skirtingai: kažkam gali būti sudėtinga išbūti savaitę, kitas gali prisitaikyti ir ištvert du mėnesius. Galų gale, niekas nedraudžia išeiti iš namų, laikantis visų rekomendacijų. Nereikia užsidaryti, jeigu tai kelia papildomo nerimo.

Visais laikais į krizinę situaciją žmonės reaguoja skirtingai, nes tai yra nesaugu ir neaišku. Jeigu žmogus kitą skundžia, galbūt tai daugiau pasako apie jo paties baimes. Nereikia nukreipti pykčio prieš karantiną pažeidusį kaimyną, nes mūsų visų priešas yra vienas - virusas.

- Dabar mėgstama sakyti, kad po viruso būsime kitokie. Kaip visuomenės psichinę sveikatą pakeis viruso patirtis?

- Visi gavome pamoką: įsivaizdavę, kad galime viską kontroliuoti, kas vyksta su mumis, supratome, kad taip nėra. Situacija parodė, kad niekada negali žinoti, kas nutiks. Turi būti visuomet pasirengęs prisitaikyti, išgyventi. Buvome tai pamiršę. Ekonominės krizės metu galėjome vykti į turtingesnes šalis, o dabar tokių galimybių nėra.

Dalis visuomenės pagalvos apie tai, kas yra tikrosios vertybės. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Italijoje, kur mirė ištisos šeimos. Tai priminė žmonėms, kokia trapi yra žmogaus būtis ir kaip greitai gali pasikeisti, atrodęs įprastas, gyvenimas.

Pamokų gavome labai daug. Nežinau, kiek jų žmonės atsimins.

 Tiek skambučių dar nebuvo

Vyresnio amžiaus žmonių - pažeidžiamiausios visuomenės grupės - izoliaciją rekomenduojant tęsti kol kas neapibrėžtam laikotarpiui netgi karantinui pasibaigus, jų emocinės pagalbos skambučiai „Sidabrinėje linijoje“ pasiekė beprecedentį lygį.

„Per balandį sulaukėme net 442 naujų pašnekovų - tai daugiau nei per visus 2019 m., ir šiuo metu „Sidabrinėje linijoje“ užsiregistravusių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems dovanojame draugystės pokalbius ar suteikiame emocinę pagalbą, skaičius artėja prie 3000. Absoliučiai didžioji dalis - 85 proc. - šių naujai užsiregistravusių pašnekovų skambučių buvo susiję su emocinės pagalbos poreikiais“, - sakė „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis.

Pasak M.Čiuželio, paskambinę vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai guodžiasi sunkia sveikatos būkle ar tiesiog sunkiu gyvenimu, dalinasi išgyvenimais netekę artimųjų, ypač jei santykiai su jais buvo labai artimi, dabar jaučiasi tarsi netekę savo vaidmens gyvenime, niekam nebereikalingi, patiriantys didžiulę dvasinę tuštumą, savo gyvenimo beprasmiškumą. Nemaža dalis skambučių balandžio mėnesį buvo ir dėl kaimynų keliamo triukšmo, netvarkos, net jų uždarumo, bendruomeniškumo stokos, kas dar labiau didina vyresnio amžiaus žmonių atskirtį ir izoliaciją.

„Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pasakojo, kad iš viso, įskaitant ir esamus pašnekovus, balandžio mėnesį linija sulaukė daugiau nei 1470 vienokios ar kitokios pagalbos ieškančių vyresnio amžiaus žmonių skambučių. Tai sudaro 19 proc. daugiau nei kovą ir net 116 proc. daugiau nei praėjusių metų balandžio mėnesį. Apie 40 proc. visų gautų skambučių buvo susiję konkrečiai su COVID-19 pandemija. Skambinusiesiems rūpėjo sveikatos klausimai (ką daryti, jeigu pradėjau kosėti, kaip susisiekti su savo gydytoju, kaip įsigyti vaistų ir pan.), klausimai dėl karantino (kada baigsis, ar tikrai reikia dėvėti kaukes, ar galiu eiti į lauką ir pan.), fizinės pagalbos poreikiai (maisto pristatymai ir pan.), finansiniai klausimai (kaip sumokėti komunalinius mokesčius, ar laiku gausiu pensiją, kas ją atneš ir pan.).

„Sidabrinė linija“ - tai draugystės pokalbiai ir emocinė pagalba telefonu 8 800 800 20 vyresnio amžiaus žmonėms.

Karantino emocijų pokyčiai

Šalies gyventojų emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio gale vėl stebimi neigiami pokyčiai: daugėja pykčio ir streso. Tai rodo „Žmogaus studijų centro“ ir rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta karantino laikotarpiu.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad suvaldyta krizė turėtų atsispindėti mažėjančiose neigiamose emocijose. Nors epidemiologiniu požiūriu situacija gerėja, emociniu - pradėjo vėl blogėti.

„Pyktis paprastai pradeda augti, kai žmonės ima vertinti, kad kiti asmenys ar situacija tampa kliūtimi patenkinti poreikius ar lūkesčius. Krizės pradžioje žmonės buvo linkę šlietis prie lyderių, o dabar situacija, atrodo, keičiasi. Žmonės dėl prarastų pajamų, darbų ar apribojimų keliamų nepatogumų pradeda ieškoti kaltų.

Be šio subjektyvaus veiksnio, pyktį didina ir objektyvios priežastys - mažėjantis darbo vietų skaičius, nepakankama parama verslui. Didėja supratimas, kad laukia ekonomikos nuosmukis. Pyktį ir priešiškumą skatina vertinimas, kad nėra aiškaus plano, kaip įveikti sunkų laikotarpį“, - sako psichoterapeutas G.Chomentauskas.

Jo teigimu, šiuo laikotarpiu svarbu visuomenę ne bauginti ir bausti, bet vienyti bendradarbiavimui. Ir neužlaikyti karantino ilgiau, nei tikrai būtina.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s