respublika.lt

Vidaus ligų gydytoja: profilaktiniai širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai – svarbiausias prevencijos elementas (15)

2021 lapkričio 12 12:01:55
coagency.lt info

Pagal sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis ir nuo jų mirštančių žmonių skaičių esame pirmaujantys Europos Sąjungoje. Priežastys slypi šiuolaikiniame gyvenimo būde - daug dirbame, prastai maitinamės ir mažai judame. Norėdama paraginti užbėgti šiems susirgimams už akių Panevėžio „MediCA klinika" vidaus ligų gydytoja Edita Andriuškevičienė primena apie tinkamų gyvenimo įpročių svarbą ir profilaktinių tyrimų naudą.

×
nuotr. 1 nuotr.
Stilizuota kardiograma. Asociatyvi pixabay nuotr.


„Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis, taip pat dažnai dėl jų nustatomas neįgalumas ar gerokai suprastėja gyvenimo kokybė. Pastebiu, kad mūsų šalyje vis dar gajus įsitikinimas, kad šiomis ligomis serga tik vyresni žmonės, o jaunesniems tuo rūpintis nereikia. Vis tik šiuolaikinis gyvenimo tempas lemia, kad kasmet širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja, tad šiandien ne tik rekomenduojama, bet ir būtina peržiūrėti savo įpročius bei įvertinti profilaktinių tyrimų naudą. Juk labai dažnai pirmieji ligų simptomai yra nematomi ar panašūs į tuos, kurių esam linkę nesureikšminti", - sako Panevėžio „MediCA klinika" vidaus ligų gydytoja.

Riziką keliantys veiksniai

E. Andriuškevičienės teigimu, širdies ir kraujagyslių ligas galima skirti į dvi grupes: ūmias koronarines ir lėtines ligas. Prie pirmosios grupės priskiriama krūtinės angina (stabili ir nestabili), miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas. Prie antrosios - arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, įvairūs ritmo ir laidumo sutrikimai bei cholesterolio apykaitos sutrikimas (dislipidemija).

„Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai - rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolio koncentracija kraujyje, netinkama mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Įtakos turi ir amžius (dažniau serga vyresni žmonės), lytis (rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo 45-erių metų, moterims - nuo 55-erių metų), antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu", - pasakoja vidaus ligų gydytoja ir priduria, kad kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Ypač didelę reikšmę turi ir paveldimumas. Tad prieš tirdamas pacientą gydytojas visuomet atlieka šeiminę anamnezę - išsiaiškina, ar artimieji serga (sirgo) panašiomis ligomis. Gera žinia ta, kad net ir turint paveldėtą polinkį į ligą, jos galima išvengti keičiant turimus įpročius.

„Tiesa, kartais sunku pasakyti, ar liga genetiškai paveldėta, ar atsirado dėl blogų šeimos įpročių. Vaikai nesąmoningai mėgdžioja tėvų gyvenseną, tą patį mitybos būdą (įprotį valgyti sūrų, riebų maistą), fizinio aktyvumo trūkumą, rūkymą, alkoholio vartojimą", - nurodo vidaus ligų gydytoja.

Klastingi simptomai

Pasak E. Andriuškevičienės, dažniausiai apie širdies ir kraujagyslių sutrikimus praneša fizinio krūvio metu juntami skausmai širdies plote ar už krūtinkaulio bei atsiradęs dusulys.

„Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač kairę, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus ar sumažinus tempą. Be to, kartais vargina netipiniai ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas, nuovargis, nerimas, neįprastas nervingumas, virškinimo sutrikimai ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Būtent dėl to žmonės dažnai uždelsia kreiptis į gydytoją, o to pasekmės - negrįžtamai pažeistas širdies raumuo", - teigia vidaus ligų gydytoja.

Būtina reguliari profilaktika

Nors širdies ir kraujagyslių ligos gali pasireikšti įvairiais simptomais, labiausiai sunerimti reikėtų atsiradus skausmui krūtinėje ir oro trūkumui. Dažnai oro trūkumas painiojamas su peršalimo ligų simptomais ir pacientai delsia kreiptis į gydytojus. O tai gali sąlygoti širdies ligų įsisenėjimą.

Pasak E. Andriuškevičienės, pagrindinės klaidos, kurias daro žmonės, pajutę širdies ir kraujagyslių simptomus - jų ignoravimas ar savigyda. Daugelis ieško informacijos internete ir galvoja, kad išgėrę „lašiukų" nuo širdies pasveiks. Nors žinių apie sveikatą semtis būtina, tačiau tik iš patikimų specialistų, nes keisčiausi močiučių gydymo metodai gali gerokai pabloginti pacientų būklę.

„Dalis širdies ir kraujagyslių susirgimų pradžioje neturi jokių simptomų ir žmonės net neįtaria, kad serga. Todėl net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems genetinį polinkį į širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, rūkantiems, susiduriantiems su padidėjusiu kraujospūdžiu ar viršsvoriu, būtina reguliari profilaktika. Nustačius nerimą keliančių pakitimų, būtų galima iškart paskirti reikalingą gydymą ir laiku užkirsti kelią klastingoms ligoms", - sako vidaus ligų gydytoja.

Serga vis jaunesni

E. Andriuškevičienė sako, kad nors didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jos kasmet pasiglemžia vis daugiau jaunesnių pacientų. Pagrindinė tokios liūdnos statistikos priežastis - lėtinis stresas.

„Šiandien gyvename lėtinio streso sąlygomis: šiuolaikinis žmogus nuolatos arba labai dažnai patiria nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai lemia hipertoninės, koronarinės širdies ligos ir aterosklerozės vystymąsi. Statistika taip pat iškalbinga: tie, kurie patiria ilgalaikį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų. O vis dažniau širdies infarktu suserga jaunesni nei 45 metų vyrai bei moterys iki menopauzės", - pasakoja vidaus ligų gydytoja.

E. Andriuškevičienė pratęsia, kad jaunesnių asmenų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja, jei kartu yra keli rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, rūkantis ar cukriniu diabetu sergantis žmogus. Tad net ir sulaukusiems 30-40 metų svarbu pradėti aktyvią profilaktiką ir gyventi sveiką gyvenimą bei rūpintis fiziniu aktyvumu.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SIUNTOS: Lietuvos paštas informuoja apie fiksuojamus vis ilgesnius siuntų pristatymo į užsienį terminus.
  • KAINOS: Likus kelioms savaitėms iki Kalėdų, pirmaujanti Estijos mėsos gamintoja „HKScan Estonia“, dirbanti su prekių ženklais „Rakvere“ ir „Tallegg“, informavo mažmenininkus apie planuojamą savo produkcijos kainų kėlimą per artimiausią mėnesį.
  • PLANAS: Europos sąjunga birželį patvirtino planą 2021–2024 m. laikotarpiu suteikti Turkijai 3 mlrd. eurų, kad padėtų jai priimant milijonus pabėgėlių iš Sirijos.
  • SUSITIKIMAS: Tvyrant santykių šaltukui tarp Pekino ir Vilniaus, trečiadienį keli opozicijai priklausantys Seimo nariai susitiko su Kinijos diplomatais.
  • ATSISTATYDINIMAS: Buvęs Austrijos kancleris ir jauniausias pasaulyje vyriausybės vadovas Sebastianas Kurzas ketvirtadienį ketina paskelbti apie savo atsistatydinimą iš Austrijos liaudies partijos pirmininko pareigų ir visišką pasitraukimą iš nacionalinės politikos.
  • NUOMA: Seimo valdyba vėl leido nuomotis mašinas iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.
  • PARODA: Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas.
  • PATYČIOS: Prancūzijos parlamentas trečiadienį pradėjo nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį už patyčias mokykloje būtų baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
  • AUTOMOBILIAI: Lietuvoje sausio-lapkričio mėnesiais įregistruota apie 32.900 naujų lengvųjų automobilių – 15,2% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (38.820).
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar jūs jaučiatės gerai informuojami apie naujas įsigaliojančias tvarkas dėl Covid-19?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +5 C

-2 +3 C

 

-10 +3 C

0 +6 C

-3 +2 C

 

-3 0 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s