Vokietijos onkologų suvažiavime Berlyne kalbama ir apie genomo tyrinėjimus, kurie turėtų sukurti individualios vėžio terapijos pagrindą. Mokslininkai yra įsitikinę: onkologijoje bręsta revoliucija. Jos idėja - ištyrinėti kiekvieno ligonio paveldimąją medžiagą ir sukurti individualią terapiją.
Dar neseniai tai buvo neįsivaizduojama, tačiau dėl pažangos genų sekvenavimo srityje tapo įmanoma. Kiekviena onkologinė liga pasižymi tam tikromis genetinėmis ypatybėmis. Galbūt kiekvienas ligonis net turi individualų vėžio genomą, nukrypstantį ne tik nuo sveikųjų kūno audinių, bet ir nuo kito tokios pačios rūšies vėžiu sergančio paciento paveldimosios medžiagos. Iki šiol vėžys būdavo klasifikuojamas pagal organus, kuriuose išsivysto augliai, ir pagal tai, kaip audinys atrodo per mikroskopą. Dabar specialistai prognozuoja, kad po 10 metų bus sukurta patikima genetinė klasifikacija. Kiek egzistuoja genetinių variantų, nežino niekas. Ieškant atsakymo į šį klausimą, buvo pradėtas tarptautinis vėžio genomo projektas, panašiai kaip anksčiau - žmogaus genomo projektas. Kol šis projektas pradės duoti vaisių, gali praeiti daug laiko. Kad žinias apie genus būtų galima greičiau ir tiesiogiai pritaikyti gydant, vokiečių genetikai kartu su kolegomis iš Harvardo medicinos mokyklos ėmėsi kito projekto, pavadinto “Treat-1000”: bus sekvenuota ir išanalizuota 1000 onkologinių ligonių paveldimoji medžiaga. Vokietijos onkologų suvažiavime Berlyne mokslininkai papasakos, kas yra nuveikta iki šiol. Remiantis individualiais genomo duomenimis, kompiuteriu bus galima imituoti vėžinėse ląstelėse vykstančius procesus ir numatyti veikliųjų medžiagų poveikį. Taip atsiranda galimybė rasti tinkamą gydymo būdą kiekvienam pacientui.
Šiandien medikai sugeba išgydyti pusę visų onkologinių ligonių arba bent jau gerokai pratęsti jų gyvenimą. Tarp kitos pusės pacientų yra daug tokių, kuriems vėžys buvo diagnozuotas per vėlai, o kai kurių neveikia išrašyti vaistai. Prieš metus pradėto “Treat-1000” projekto pirmasis etapas yra jau įveiktas: sekvenuotas ir baigtas analizuoti pirmojo paciento - jis sirgo melanoma - genomas. Mokslininkai aptiko 670 pakitusių genų, 25 iš jų buvo panaudoti kompiuterinės imitacijos modelyje. Kompiuterio programa pateikė du specifinių vaistų pasiūlymus. Tiesa, per tą laiką vėžys ligonio organizmą įveikė ir pirmasis projekto dalyvis praėjusių metų pabaigoje mirė. Dabar jau analizuojami kelių kitų pacientų genomo mėginiai. Medikai iš pradžių didžiausią dėmesį skirs piktybiniams odos augliams ir sunkiai gydomam storosios žarnos vėžiui. Jei vaistai ateityje padėtų 50 proc. pacientų vietoj dabartinių 20-ies, ir tai jau būtų milžiniška pažanga.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
