- Kiek šiandien aktuali venų varikozė?

- Yra 6 veninės kraujotakos sutrikimo laipsniai. Paties žemiausio laipsnio sutrikimą turi kas trečia moteris ir kas šeštas vyras pasaulyje. Pradinėje stadijoje liga beveik niekuo nepasireiškia. Dauguma ligos atvejų - apie 80 proc. - yra lemti genetiškai. Kita dalis priklauso nuo gyvenimo būdo. Per pastaruosius 50 metų labai pasikeitė žmonių gyvenimo būdas, mažiau judama, aktualus nutukimas, daugiau lėtinių ligų, - tai ir lemia venų varikozės dažnėjimą.

- Kodėl dažniau serga moterys?

- Tai susiję su fiziologiniais ir anatominiais dalykais, dėl venų sienelių raumeninio sluoksnio, moterų jis yra silpnesnis. Todėl ir pažeidžiamesnis.

- Kaip pasireiškia venų varikozė?

- Dažniausiai žmonės pamato išorinius požymius, jeigu giminėje kažkas sirgo, liga gali pasireikšti jau po brendimo, tai būna nedažnai, tačiau liga gali pasireikšti jau paauglystėje, mokykliniame amžiuje.

Iš pradžių kojose išryškėja veninis tinklas, labai gerai būtų pasirodyti šeimos gydytojui, nes jie šiais laikais labai kompetentingi ir gali įvertinti, kokia maždaug ligos stadija, ar reikalinga kraujagyslių chirurgo konsultacija. Stebėti bendrą situaciją būtų labai gerai. Juk žmonės lankosi ir dėl kitų negalavimų, tai kartu gali pasiklausti ir dėl šios problemos.

Kai pacientas pradeda jausti sunkumą, tempimą, tinimą, labai ryškiai matyti kojų venos, - tuomet reikia kraujagyslių chirurgo konsultacijos. Tam būtina atlikti echoskopinį tyrimą, kuris šią ligą labai puikiai diagnozuoja.

Moterims dažniausiai liga pasireiškia po pirmojo nėštumo. Paprasčiausiai nėštumo metu krūvis veninei sistemai yra didesnis.

- Ar žmonės kreipiasi laiku dėl gydymo?

- Tendencijos yra geros, žmonės kreipiasi anksčiau. Prieš 20 metų turėdavome labai daug 6 stadijos, t.y. su kojų trofinėmis opomis, pacientų, dabar tokių atvejų labai mažėja. Nes žmonės daugiau dėmesio kreipia į savo sveikatą. Be to, labai pakito gydymo metodai, jie paprastesni pacientams, tačiau pasunkėjo gydytojams. Atliekamos lazerinės venų operacijos.

Iki 2000 metų pasaulyje venų operacijos būdavo atviros, tai susiję su ilga hospitalizacija, narkoze, gana ilgu pooperaciniu laikotarpiu, todėl tokios operacijos pacientams keldavo baimę. Pasaulyje šiuo klausimu buvo labai stengtasi, vystantis lazerinėms technologijoms Europoje nuo 2002 metų pradėtos taikyti lazerinės venų operacijos. Lietuvoje taip operuojama nuo 2007 metų. Tai minimali invazija, nereikia nejautros (narkozės), viskas atliekama vietiškai, nereikia invazijos, t.y. nedaromi pjūviai. Pacientas po operacijos iškart gali keltis nuo operacinio stalo, vaikščioti. Po paros gali atlikti visus savo kasdienius darbus.

- Yra kai kurių pacientų baimių, kad po venų operacijos gali susidaryti trombas, ar yra pagrindo baimintis?

- Tikimybė, kad po operacijos bus trombas, yra apie 100 tūkst. kartų mažesnė, nei kad trombas įvyks nesant operacijai.

- Jei venų varikozė negydoma, kokios gresia komplikacijos?

- Kai liga negydoma ir progresuoja, dažniausiai baigiasi trofinėmis opomis, t.y. negyjančiomis žaizdomis kojose, arba uždegimais ir trombozėmis. Kai įvyksta trombozės, trombai gali atskilti, patekti į bendrą giliųjų venų sistemą ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokias kaip plaučių arterijos tromboembolija ir kita.

- Kokį gyvenimo būdą rekomenduotumėte tiems, kurie turi venų problemų?

- Rekomenduojamas sveikas, aktyvus gyvenimo būdas. Kuo daugiau judėti, kuo mažiau sėdėti ir stovėti. Tinkamai, racionaliai maitintis. Kuo raumenys aktyviau dirba, tuo aktyvesnė ir kraujotaka. Esant pakitimams yra profilaktikos priemonės - kompresinė terapija, įvairūs medikamentai, tepalai. Nešiokite elastines kojines, kai esate priversti daug sėdėti, daug skraidyti lėktuvais, ilgai sėdėti automobiliuose.