Amerikos mokslininkai atsekė, kaip per penkis mėnesius žmogaus su nusilpusiu imunitetu organizme evoliucionavo virusas SARS-CoV-2 ir nustatė, kokios COVID-19 mutacijos leidžia jam išvengti organizmo imuninės sistemos poveikio. Specialistų tyrimas kovo 16 d. buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Cell".
3 nuotr.
Tyrime pabrėžiama, kad absoliučios daugumos koronavirusu persirgusių asmenų organizme, šiems pasveikus, viruso nebelieka. Tačiau tie, kurie kenčia nuo autoimuninių ligų ar buvo gydomi imunitetą slopinančiais preparatais, gali tapti chroniškais infekcijos nešiotojais.
Jų imuninė sistema nebėra pajėgi sunaikinti virusą, tačiau ji nenustoja jo atakuoti, o atakų besistengiantis išvengti virusas mutuoja. Tai lemia, kad palaipsniui žmogaus su nusilpusiu imunitetu organizme atsiranda tokios mutacijos, kurių nebeveikia nei antivirusiniai preparatai, nei antikūnai.
Specialistai nuodugniai ištyrė, kaip virusas evoliucionavo praėjusių metų gruodį į Bostono „Brigham and Women's" ligoninę paguldyto paciento su nusilpusia imunine sistema kūne.
Tuomet paaiškėjo, kad autoimunine liga sirgusio ir imunitetą silpninančius vaistus vartojusio paciento organizme išsivystė chroniška infekcija. Paciento viruso genomo analizė atskleidė, kad baltymo spyglyje, kurį virusas naudoja, kad patektų į žmogaus organizmą, susidarė aštuonių mutacijų klasteris.
Didžiausią nerimą specialistams kelia tai, kad taip mutavęs virusas gali būti atsparus ne tik koronavirusu persirgusių žmonių plazmoje susidarantiems antikūnams, bet ir šiuo metu COVID-19 gydymui naudojamiems dirbtiniams monoklonaliniams antikūnams.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
