VDU mokslininkų tyrimas: fizinis aktyvumas pristabdo lėtinių ligų vystymąsi

Remdamiesi šiomis rekomendacijomis, VDU mokslininkai planuoja sukurti interaktyvų Kauno žemėlapį, kuriame bus įvertinti miesto mikrorajonai pagal tai, kaip greitai iš jų galima pasiekti žaliąsias zonas.

Anot mokslininkų, sportuoti geriausia žaliosiose erdvėse – ten, kur mažiau užterštas oras. Kitu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, sveikatai galima ir pakenkti. Todėl geriausia, kai gyventojai žaliąsias zonas gali pasiekti per 10-15 minučių.

„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žaliosios miesto erdvės ir parkai yra susiję su geresniu sveikatos vertinimu, protine sveikata ir fiziniu aktyvumu. Laikas, praleistas tokiose erdvėse vaikštant ir bendraujant daro netiesioginį poveikį protinei sveikatai ir gyvybingumui, nes mažina lėtinį stresą, depresiją ir įtampą, teigiamai veikia protinę sveikatą. Dėl to žaliosios miestų erdvės turi būti taip suplanuotos, kad teiktų galimybę fiziniam aktyvumui ir socialiniam bendravimui“, – teigia VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Sandra Andrušaitytė.

Kartu su kitais VDU tyrėjais ji atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad dauguma ištirtų vyresnio amžiaus Kauno gyventojų savo fizine būkle rūpinasi nepakankamai. Tarptautinis VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų tyrimas parodė, kad vos 10 procentų iš apklaustų 45-64 metų amžiaus asmenų palaiko fizinį aktyvumą, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tai yra, sportuoja bent 150 minučių per savaitę. Apklausoje dalyvavo šeši šimtai 18-75 metų amžiaus kauniečių. Ši apklausa – EK programos „Horizon 2020“ finansuojamo tyrimo dalis.

„Pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti tokių ligų kaip hipertoninės ligos, nutukimas, diabetas, raidą. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas fizinis aktyvumas 18–65 m. amžiaus sveikiems žmonėms yra 150 minučių arba, jei didelio intensyvumo, – 75 minutės per savaitę“, – pasakoja viena iš projekto tyrėjų doc. dr. S. Andrušaitytė.

Tyrimas parodė, kad mažas dalyvių fizinis aktyvumas susijęs su didesniu gydytojo diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu. Tarp PSO rekomenduojamą aktyvumą pasiekusių tyrimo dalyvių hipertonine liga sirgo 29,4 proc., iš tų, kurie nurodomo lygmens nepasiekė, sirgo 34 procentai.

Dar ryškesnis skirtumas pastebėtas tarp rekomenduojamą fizinį aktyvumą pasiekusių ir nepasiekusių vyrų – šiuo atveju hipertonine liga sirgo atitinkamai 40 ir 47 procentai apklaustųjų. Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo apie 10 proc. mažesnis nei tarp šio aktyvumo nepasiekusiųjų.

Remdamiesi projekto dalyvių atsakymais, VDU mokslininkai sukūrė Kauno žemėlapį, parodantį, kuriuose mikrorajonuose labiausiai paplitusi hipertenzija, nutukimas ir blogas sveikatos vertinimas, primena ELTA. Pagal apklausos rezultatus, vidutinis hipertenzijos paplitimas tarp 18-75 metų kauniečių didžiausias yra Gričiupyje (net 51,3 proc.), mažiausias Aleksote – vos 15 procentų.