8 nuotr.Lietuvos valdžia turėjo laiko pasiruošti pandemijai. Tik nenorėjo klausyti specialistų rekomendacijų. Tų, kurie dar neturint nė vieno koronaviruso atvejo mūsų šalyje, jau sakė, kad bus blogai. Vienas iš tokių specialistų - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius ČAPLINSKAS, sutikęs „Vakaro žinių“ skaitytojams papasakoti, ką naujo mokslininkai sužinojo apie karūnuotąjį virusą.
- Internete apie COVID-19 galima rasti visko, esą padeda česnakas, kad susirgus kas 8 val. reikia gerti paracetamolį, o kur dar sąmokslo teorijos, „antivakserių“ išvedžiojimai. Kaip nepasiklysti?
- Smalsiems ir patikliems žmonėms galbūt sudėtinga atskirti tikras žinias nuo sensacijų vaikymosi, viešųjų ryšių. „Fake news“ galima pateikti taip profesionaliai, kad labai lengva užkibti ant tokio kabliuko. Su pseudospecialistais nereikia leistis į viešas diskusijas, nes tada nori nenori kita pusė legitimizuojama. Žmonės pirmiausia priima tą informaciją, kurios tikisi. Su tais, kurie neigia skiepus, abejoja jų reikšme, mes nesiveliame į viešas diskusijas. Ne veltui sakoma, kad daug kartų pakartotas melas virsta tiesa. Tai labai pavojingi dalykai.
Tačiau aš nesistebiu sąmokslo teorijomis, jos visada egzistavo ir egzistuos, juo labiau kai pasaulis taip pakito, turiu omenyje, skaitmenines technologijas, socialinę žiniasklaidą. Rimti mokslininkai jau aiškiai pasakė, iš kur tas COVID-19 galėjo mutuoti ir šiandien nėra nė vieno įrodymo, kad šis virusas galėjo būti žmogaus sukurtas produktas. Bet kai kam labai patogu. Amerikiečiams kaltinti kinus, kinams - amerikiečius, rusams - dar ką nors kaltinti...
Virusas atpažintas visai neseniai, prieš 4 mėnesius. Daugėja atvejų, daugėja žinių, jos atitinkamai kaupiasi ir kai kas keičiasi.
Nereikia klaidingai suprasti, kad šiandien gali būti sakoma vienaip, rytoj jau kitaip. Pavyzdžiui, žmonių mirštamumo rodikliai nuo COVID-19 pačioje pradžioje, kai buvo diagnozuojami patys sunkiausi ligos atvejai, buvo didesni. Kai daugiau diagnozuojama lengvos simptomatikos arba besimptomių ligos formų, jau sakoma, kad miršta mažiau negu 1 ar 2 proc. užsikrėtusių žmonių. Bet kai pradedame detaliau analizuoti, pvz., Italijoje, ten mirštamumas gerokai didesnis.
Vėlgi kodėl ir kokiose žmonių grupėse? Aiškiai matome, jei daugiau suserga garbaus amžiaus asmenų, tai ir mirštamumas bus didesnis. Jeigu mes išskirsime atskirą amžiaus grupę, kur bus daugiau sergančių širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, tai mirštamumas bus dar didesnis.
- Kaip yra dėl imuniteto COVID-19 įgijimo?
- Tų žmonių, kurie pasveiko ir paskui vėl užsikrėtė, nėra daug. Tačiau pakartotinio užsikrėtimo atvejai buvo registruoti. Lyginant COVID-19 su giminingais virusais SARS ir MERS, buvo aiškiai pastebėta, kad žmonėms, kurie pasveiko nuo giminingų koronavirusų, po kelių mėnesių imunitetas pradėjo silpnėti. Tai nereiškia, kad negalima sukurti efektyvių skiepų prieš koronavirusą. Gali būti ir taip, kad šis virusas mutuos ir taps kaip gripo virusas, tada kasmet reikės vis kitos vakcinos modifikacijos. Kol kas apie tai sunku pasakyti, galimi įvairūs scenarijai.
- Tikrai realu, kad vakcina nuo COVID-19 išvis bus sukurta?
- Manau, tikrai bus sukurta. Ir prieš SARS vakcina buvo beveik sukurta. Jos iki galo nebaigė kurti dėl to, kad pavyko SARS pažaboti kitomis priemonėmis ir jis plačiai neišplito. O čia giminingi virusai, iš tos pačios virusų grupės, ir genetinis kodas labai panašus. SARS pavyko įveikti tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis dabar bandoma įveikti koronavirusą. Tik dėl SARS buvo palankesnė situacija, nes virusą žmonės platino tik simptomų laikotarpiu. Ir tas laikotarpis truko 5-7 dienas. Buvo paprasčiau diagnozuoti infekuotus žmones ir juos izoliuoti, kad būtų nutraukta ligos plitimo grandinė.
COVID-19 atveju yra sudėtingiau, nes žmonės virusą gali platinti besimptominiu periodu. Plius simptominis periodas yra gana platus. Juk išnykus simptomams dalis žmonių dar išskiria virusą. Štai dėl ko pacientė iš Šiaulių, kuri buvo gydoma nuo koronaviruso, buvo dar kurį laiką neišleista namo net išnykus simptomams.
- Iš pradžių visuomenei sakyta, kad medicininės kaukės neapsaugo nuo koronaviruso, jei esi sveikas, dabar sakoma, kad kiekvienas privalo dėvėti kaukę.
- Kai painiojama politika, medicina, socialiniai įpročiai, viešieji ryšiai, ekonomika, tada galima klaidingai suprasti ar paskleisti neteisingą informaciją. Buvo sakoma, kad labai svarbu, jog medicinines kaukes dėvėtų žmonės, kurie jau turi peršalimo ligų simptomų, tai buvo ir liks tiesa. Labai svarbu, kad tie žmonės jas nešiotų.
Kitas dalykas - jau matome, kad koronavirusas gana plačiai cirkuliuoja šalyje. Remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis, galima prognozuoti, kad iš 70 tūkst. žmonių, kurie buvo užsienyje ir kurie turi laikytis saviizoliacijos, ir kurie atvyksta pasitikrinti į mobiliuosius punktus atsiradus simptomams, 5 proc.
jų yra infekuoti. Taigi šiandien jau mažiausiai 3500 žmonių Lietuvoje gali būti užsikrėtę
COVID-19, jie to nežino ir toliau platina virusą. Šioje situacijoje kaukių nešiojimas jau įgauna visai kitą foną. Be to, toliau plinta gripas. Abiejų ligų simptomai yra tokie patys, ir apsisaugojimo priemonės - tokios pačios, todėl svarbu, kad išvengtume ir gripo, ir covido.
Žinoma, kad koronavirusas yra 0,1 mikrono dydžio, o medicininės kaukės sulaiko apie 80 proc. 0,07 mikrono dydžio dalelių. Taigi medicininės kaukės sulaiko 10 kartų mažesnes daleles nei koronavirusas. Bet medicininės kaukės turi būti tinkamai dėvimos. Netinkamai dėvint gali susidaryti įspūdis, kad esi visiškai apsisaugojęs, o gali būti suterštos rankos, neuždengtos akys... Todėl, pabrėžiama, svarbi bendra higiena. Rekomenduoju kiekvienam įsivaizduoti, kad jis liečia viešus paviršius, kuriuos prieš tai lietė pats nešvariausias žmogus.
Žinoma, kaukės - deficitas. Labai gaila, kad laiku nebuvo į tai sureaguota. Dabar daug kalbama apie medvilnines kaukes, kaip patiems jas pasigaminti. Čia turiu nuliūdinti: medvilninės kaukės sulaiko apie 50 proc. 0,01-0,02 mikronų dydžio dalelių, kitaip sakant, jos sulaiko tik pusę dalelių, kurios yra du kartus didesnės už koronaviruso dydį. Nors ir daug sluoksnių, tačiau tokių kaukių efektas nebus toks geras, kaip medicininių kaukių. Žinoma, nuo didelių lašelių medvilninės kaukės kiek apsaugos. Dauguma didelių dalelių, plintančių oro-lašeliniu būdu, nusėda metro atstumu, bet smulkios dalelės gali pasklisti toliau ir plačiau. Dėl to artimame kontakte reikia nebūti ilgiau nei 15 min. ir laikytis 2 metrų atstumo.
Labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog nereikia niekur eiti tas dvi saviizoliacijos savaites, nebent tai gyvybiškai svarbu. Kuo greičiau tą suprasime, tuo greičiau galėsime atsisakyti karantino sąlygų.
- Kur mūsų valdžia padarė esminę klaidą?
- Mes jau sakėme, kad kinai davė laiko pasirengti, - ateis. Kai „sprogo“ Italija, sakėme, langas užsidaro, - jau čia pat, ateina. Tuo metu buvo galima ir testų, ir apsaugos priemonių užsipirkti. Nereikia bijoti prisipažinti, kad nebuvo laiku sureaguota. Nuo to tik pasitikėjimas dar labiau išaugs. Nereikia bijoti prisipažinti, kad neįsiklausyta į specialistų rekomendacijas.
Bet turime žiūrėti ir į priekį, kaip mes gyvensime po to, kai įveiksime covidą? Kovo 24-oji buvo Pasaulinė tuberkuliozės diena. 50 proc. visų itin atsparios vaistams tuberkuliozės atvejų ES registruota Lietuvoje. Tai tik vienas pavyzdys, kad užkrečiamosios ligos atgimė. Nes nebuvo įsiklausyta į specialistų rekomendacijas, kuo tai gresia.
Tipiški COVID-19 simptomai
Prasideda nuo karščiavimo, pasireiškia sausas kosulys
Po savaitės gali tapti sunku kvėpuoti, apie 20 proc. pacientų tuomet prireikia gydymo ligoninėje
Pažymima, kad užsikrėtus COVID-19 retai varva nosis, pasireiškia čiaudulys ar skauda gerklę (tokie simptomai pasireiškė tik 5 proc. pacientų)
Šaltinis - Worldometers.info
