Valdžia antrai pandemijos bangai pasiruošė?

Kol dar neišrasta vakcina, galinti apsaugoti nuo Covid-19 infekcijos, baiminamasi, jog rudenį susirgimų skaičiai vėl pradės augti. Todėl Vyriausybė skelbia kaupianti atitinkamų medicininių atsargų rezervą. Kokį ir už kiek? Ir ar netikėtoms ekstremalioms situacijoms, tokioms kaip koronaviruso pandemija, iš viso galima šimtu procentų pasiruošti?


Vyriausybės rezerve sukauptų atsargų kiekis yra valstybinė paslaptis. Be to, rezervą sudaro 5 atskiri rezervai.

Finansų ministerija kaupia rezervines valstybės lėšas.

Žemės ūkio ministerija ir AB „Jonavos grūdai“ yra atsakingos už rezervines maisto produktų sankaupas. Jos kaupiamos AB „Jonavos grūdai“ sandėliuose.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kaupia rezervines priemones, kurių prireikia per tokias ekologines katastrofas kaip padangų gaisras Alytuje. Arba padidėjusi radiacija ir pan.

Susisiekimo ministerijoje yra rezervinis logistikos priemonių kiekis.

O Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) perka ir kaupia medicinines priemones, teikia gydymo įstaigoms ir piliečiams rekomendacijas. Pvz., kaip elgtis, kaip organizuoti darbą, kai valstybę ištinka situacija, itin gresianti piliečių sveikatai. Tik nėra jokių konkrečių įrodymų, jog ESSC žaibiškai sureagavo į koronaviruso pandemiją ir iškart pateikė rekomendacijos, kaip saugotis. Daug greičiau sureagavo šalies epidemiologai.

Pavojaus nejautė

Kadangi konkretūs valstybės rezervuose saugomi medicininių priemonių ar pinigų kiekiai yra valstybinė paslaptis, tenka kliautis tik viešai skelbiamais duomenimis. Sprendžiant iš ESSC pirkimų 2020 metams plano, jos sudarytojai dar nejautė jokios artėjančios pasaulinės grėsmės. Planuota viešųjų pirkimų būdu įsigyti asmeninių apsauginių priemonių maždaug už 28 tūkst. eurų. Nusipirkti sterilizatorių, iš viso kainuosiančių apie 6700 eurų. Per antrą ir ketvirtą metų ketvirčius ketinta rezervinius sandėlius papildyti deguonies inhaliatoriais, kurie visi kainuotų apie 14 100 eurų. Dezinfekcinėms priemonėms pirkti planuota išleisti apie 3 tūkst eurų. Kiti 2020 m. numatyti viešieji pirkimai, pvz., kompiuterinė įranga, kažin, ar labai pravertė kovojant su koronavirusu.

Sustiprino medicinos rezervo apsaugą

ESSC įsikurs Kaune. Tuo tikslu sudaryta panaudos sutartis su Turto banku dėl pastato, kur įsikurs šis centras. Įstaigos perkėlimu iš Vilniaus į Kauną siekiama užtikrinti efektyviausią pasirengimą ekstremalioms situacijoms, kai centras būtų įsikūręs tranzitui patogiame Lietuvos mieste Kaune. O štai Valstybės rezervo medicinos atsargų sandėlis yra įsikūręs Vilniaus rajone, Nemenčinėje. Prasidėjus pandemijai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kovo 23 d. įsakymu įpareigojo Viešojo saugumo tarnybą užtikrinti sandėlio apsaugą. Matyt, baimintasi, jog deficitinės veido apsaugos kaukės išnyks iš sandėlio tokiu pačiu greičiu, kaip pradėjo dingti iš vaistinių ir poliklinikų?

Tačiau pernai atrodė, jog apsaugos priemonių sandėliuose, esančiuose ne tik Nemenčinėje, bet ir Varėnoje, apsaugos priemonių tiek daug, kad net galima jas pardavinėti aukcionuose. 2019 m. I ketvirtį viešai skelbtas papildomas aukciono būdu parduodamų medicinos atsargų iš valstybės rezervo sąrašas. Teirautis apie prekes buvo galima ESSC. Sprendžiant iš aukcionui pateiktų prekių sąrašo, niekas dar negalvojo, jog pritrūksime vienkartinių pirštinių ar vienkartinių kaukių. Aukcionui iš Nemenčinės sandėlio buvo pateikta 8300 vnt. vienkartinių kaukių, tuo metu dar kainavusių 1 euro centą. Taip pat 3650 vienkartinių pirštinių, 200 vienkartinių neaustinės medžiagos chalatų bei filtrų veido kaukėms.

2019 m. IV ketvirtį aukcione iš medicinos priemonių rezervo sandėlio buvo parduodama 6650 vienkartinių vokiškų ir kiniškų veido kaukių ir 1900 vienkartinių respiratorių „Valmy EOR FFP3.“

Atsitokėję pripirko ir daug, ir labai greitai

Bet koronavirusas Lietuvą pasiekė. Tada išaiškėjo, kad apsisaugojimo priemonių trūksta. O ir jos dešimteriopai pabrango. Vienkartinė kaukė, anksčiau tekainavusi 1 centą, pandemijos pradžioje kainavo apie 1 eurą. O daugkartinės medžiaginės kaukės vis dar internetu pardavinėjamos už beveik 8 eurus. Būtent tada Vyriausybė susigriebė ir, kaip rodo Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenys, Finansų ministerija kovo 25 d., praėjus daugiau nei savaitei nuo karantino Lietuvos paskelbimo pradžios, nupirko respiratorių už 24 502,50 Eur. O tada medicininių priemonių viešieji pirkimai įsibėgėjo. Iki gegužės 25 d. vien dėl respiratorių viešo pirkimo sudarytos 4 sutartys.

Taip pat aktyviai perkamos bei nupirktos ir kitos medicininės priemonės. Paskutinysis, gegužės 25 d. įvykdytas, viešasis pirkimas - daugiafunkcės sistemos, skirtos Covid-19 diagnostikai. Kaina 64 977,00 Eur. Taip pat jau pripirkta plaučių ventiliavimo aparatų, apsauginių kostiumų, lovų, skirtų reanimacijai ir t.t.

Viešųjų pirkimų sutarčių galutinio įvykdymo kai kurios datos įrodo, jog Vyriausybė ruošiasi ir naujai pandemijos bangai. Nes kai kurių viešojo pirkimo sutarčių galutinis įvykdymo terminas - 2020 m. spalio 1 d. Atrodo, apsisaugojimo priemonių jau nepritrūksime. Todėl internete kaukių ir kitų apsisaugojimo priemonių pirkimo bumas atslūgo. Stygiaus nėra.

Įvairioms apsaugos priemonėms įsigyti valstybė vien kovo mėnesį skyrė 30 880 795 Eur. Be to, vien balandžio mėnesį ESSC labdarą suteikė 9 subjektai. Tarp jų - JAV ir Kinijos ambasados.

Tačiau išlieka retorinis klausimas - ar Lietuva pajėgi operatyviai reaguoti į masines sveikatai itin pavojingas situacijas? Ar buvo pasiruošusi? Juk buvome pripratę prie daug paprastesnių ekstremalių įvykių.